Draudimo sukčių „laimėjimas“ - pakelta įmoka

„Karuselinio sukčiavimo“ schema, tautiečiams geriau žinoma kaip sukčiavimo būdas finansiniame sektoriuje, sparčiai plinta ir draudime.

Sukčiai bando prirašyti nebūtų sugadinimų ar meluoti apie avarijos aplinkybes, bet suktybėms išaiškėjus jiems padidinama draudimo įmoka.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Sukčiai bando prirašyti nebūtų sugadinimų ar meluoti apie avarijos aplinkybes, bet suktybėms išaiškėjus jiems padidinama draudimo įmoka.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 25, 2014, 12:39 PM, atnaujinta Jan 28, 2018, 7:32 PM

Pasinaudodami sunkiai atsekama apgaulės grandine sukčiai tarpusavyje inscenizuoja apdraustų transporto priemonių eismo įvykius, o vėliau bando išsireikalauti išmokų iš skirtingų draudimo bendrovių.

„Šiemet populiariausias sukčiavimo būdas, kaip ir pernai, yra apsidrausti automobilį jau įvykus eismo įvykiui. Tokie ikiteisminiai tyrimai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų per pastaruosius 7 mėnesius bendrovėje užregistruotų sukčiavimo būdų.

Deja, pastebime, kad vis dažniau sukčiai veikia ne pavieniui, o organizuotai. Siekiant, kad nusikaltimo nebūtų įmanoma nustatyti, sukčiautojai kuria ypač painią schemą, nuolat keisdami joje dalyvaujančius transporto priemonių savininkus bei įtraukdami eilę vis naujų dalyvių, taip taikydami vadinamą „karuselinio sukčiavimo“ būdą.

Veikdami pagal šį metodą nesąžiningi piliečiai inscenizuoja transporto priemonių eismo įvykius, dažniausiai tarpusavyje, o vėliau bando gauti išmokas iš skirtingų draudimo bendrovių, kuriose apdraudė savo automobilius.

Ypač dažnai tokioms veiklos schemoms įgyvendinti sukčiai naudoja transporto priemones, kurių detalės yra brangios“,- teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Teisės skyriaus specialistas Jevgenijus Krochmalis.

Kaip teigia teisininkas, sukčiavimų įvykių nemažėja, apie dešimt jų registruojama kiekvienais metais. Tendencijos išlieka panašios. Dažnai sukčiai bando nesąžiningai pasipelnyti iš sveikatos draudimo klastodami sveikatos pažymas, mėgina suklaidinti draudikus melagingai pildydami eismo įvykio deklaracijas.

Nusikaltėliai į eismo įvykio deklaraciją įrašo daugiau automobilio defektų nei jų atsirado eismo įvykio metu, taip pat nurodo klaidingas eismo įvykio aplinkybes, pakeičia vietą ir laiką, įrašo ne tą eismo dalyvį.

Pasitaikė ir tokių atvejų, kai nesąžiningi piliečiai praneša, kad apvogė automobilį, tačiau vėliau deklaruotos kaip pavogtos detalės vėl sumontuojamos tame pačiame automobilyje.

Pasak J.Krochmalio, labai ilgi ir sudėtingi ikiteisminiai tyrimai pradedami, jei kyla įtarimų, kad apdrausto automobilio identifikavimo numeriai ir įvežimo dokumentai yra suklastoti.

Draudikai įspėja – draudikai vieni kitus informuoja apie nesąžiningus klientus. Tokie piliečiai, išsiaiškinus jų sukčiavimo bandymus, visuomet yra persekiojami teisėsaugos.

Be to, pasekmes jie jaus ir norėdami apsidrausti ateityje. Aferoje dalyvaujančių asmenų draudimo rizikos grupė pasikeičia - kitais metais po įvykdyto nusikaltimo jų draudimo įmokos įspūdingai šokteli.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.