„PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Czyżewskis portalui lrytas.lt neslėpė, kad vairuotojų atmintis labai trumpa – užtektų vos dviejų ar trijų ketvirčių metuose su nusmukusiomis kainomis, jog žmonės imtų važinėti didesniais automobiliais.
Anot ekonomisto, kai naftos kaina buvo didelė žmonės pirkdavo mažesnius automobilius. Dabar, kai ji pastebimai nukrito, JAV ir kitose aukštą pragyvenimo lygį turinčiose šalyse pastebimas visureigių populiarumo augimas.
Prognozuoja brangimą
A.Czyżewskis prognozuoja, kad perteklinės naftos pasiūlos keliamą spaudimą perdirbėjai jaus iki 2016 metų pabaigos. Vėliau naftos kainos turėtų kilti.
Susitikimo metu „PKN Orlen“ atstovas netikėtai pareiškė, kad visiems būtų naudingiau, jei „Brent“ naftos kaina vėl pasiektų maždaug 100 dolerių už barelį.
„Visiems būtų geriau, jei nafta būtų brangesnė“, - tvirtino jis. Pasak specialisto, tuomet perdirbėjai gautų didesnį pelną, kurio dalį galėtų skirti naujų produktų tyrimams.
Tuo metu vartotojai dėl išaugusių degalų kainų būtų skatinami ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Tai taip pat neva paskatintų kitų energetikos ar chemijos pramonės sričių vystymąsi.
Tačiau „Neste“ tyrimų ir plėtros departamento viceprezidentas Petris Lehmus pastebėjo, kad iš to naudą turėtų tik naftos žvalgyba užsiimančios kompanijos. Savo naftos telkinių neturintys ir todėl tik iš maržų gyvenantys degalų gamintojai didelio skirtumo nepajustų.
„Net ir esant mažesnėms naftos kainoms, maržos praėjusiais metais buvo pakankamai geros, todėl šiuo atveju aš nematau aiškios koreliacijos“, – sakė jis.
Naudinga ir suomiams
Visgi suomiams tai taip pat būtų naudinga, mat „Neste“ didelį dėmesį skiria degalų gamybai iš atsinaujinančių šaltinių, o tokie produktai vis dar yra šiek tiek brangesni.
Taigi, kuo aukštesnė iškastinės naftos kaina, tuo augalinės kilmės produkcija konkurencingesnė.
„Biodegalų gamyboje žaidimo taisyklės yra kiek kitokios. Šiuos produktus labai gerai priima visuomenė, kadangi visi nori sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių teršalų emisiją“, – kalbėjo P.Lehmus.
Todėl mažesnis biodegalų ir iškastinės naftos produktų kainų skirtumas pastūmėtų vartotojus rinktis ekologiškesnę alternatyvą.
Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis sutinka, kad naftos ir jos produktų kainos turi įtakos tam, kaip aktyviai žmonės domisi alternatyviais energijos šaltiniais. Dabar visi džiaugiasi pigiais degalais ir kitus variantus negalvoja.
„Jei prieš dvejus metus elektromobiliu važiuoti buvo penkis kartus pigiau, tai dabar jau tik tris. Taigi tai labai susiję“, – komentavo pašnekovas.
Priklausytų nuo politikų
Ar padidėjusi naftos kaina turėtų įtakos aktyvesniam švariosios energetikos propagavimui L.Jokužis prognozuoti nesiryžo. Anot jo, tai labai priklauso nuo kiekvienos šalies ar netgi atskiro miesto pasirinktos politikos.
Vakarų Europoje populiarėja modelis, pagal kurį į miesto centrą draudžiama įvažiuoti automobiliams su vidaus degimo varikliais.
„Tokiu atveju visai nesvarbu, kiek tie degalai kainuos“, – konstatavo jis.
L.Jokužis biodegalų nelaiko geriausiu transporto taršos problemų sprendimu. Anot pašnekovo, jų tarša yra mažesnė, tačiau varikliuose vis tiek vyksta degimas, taigi jie negali būti visiškai švarūs.
