Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis pastebėjo, kad pastarąjį pusmetį juntamas rinkos susitraukimas – sumažėjus pirkėjų srautui mašinų įvežama taip pat įvežama mažiau.
Pašnekovo skaičiavimais, kasdien į aikštelę iš užsienio grįžta maždaug 10 autovežių.
Nepaisant to, turgaus aikštelėje juntamas judėjimas, o žmonių ieškančių naudoto automobilio šia visuomet yra. Daugiausiai jų prekeiviai sulaukia šeštadieniais, kai prie vietinių pirkėjų prisijungia latviai, estai, ukrainiečiai, lenkai ir moldavai.
Priklausomi nuo užsieniečių
Užsieniečiai vis dar nuperka daugiau automobilių nei lietuviai. Kauno turguje itin dažnai sutinkami interesantai iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos. V. Naujanis pastebėjo, kad prekeiviai vis dar išlieka priklausomi nuo užsieniečių aktyvumo.
Lietuvių įdirbis šioje srityje leidžia užtikrinti pastovią pigių automobilių pasiūlą, o kaimynai tuo naudojasi.
Nors pririnkti visą autovežį nebrangių automobilių tautiečiams darosi vis sunkiau. V. Naujanis pasakojo, kad Vakarų Europoje mūsų verslininkai nėra mėgstami pirkėjai, kadangi neretai moka mažiausią įmanomą kainą.
„Jie įprastai būna paskutiniai pirkėjai, prieš juos automobilius renkasi bulgarai, rumunai, serbai, kroatai, vengrai ir tik ateina eilė lietuviams. Pavyzdžiui, lenkai moka gerokai didesnę kainą negu lietuviai“, – dėstė pašnekovas.
Estijos valdžia piliečius skatina rinktis naujus modelius, tačiau ir šioje šalyje išlieka didžiulis poreikis naudotoms mašinoms.
Iš kaimyninių šalių į Lietuvą atvyksta ne tik žmonės ieškantys asmeninio automobilio, bet ir perpardavinėtojai. Šios dvi pirkėjų kategorijos, anot V. Naujanio, elgiasi labai skirtingai.
„Tie, kurie automobilį perka sau mums gerokai įdomesni, nes daug geriau moka. Tuo metu perpardavinėtojas dar nori iš to uždirbti todėl kainą mažina, kiek įmanoma“, – kalbėjo turgų prižiūrinčios bendrovės vadovas.
Tinklapis pagal poreikius
Jis atkreipė dėmesį, kad gausia pigių naudotų automobilių pasiūla pasigirti gali ne tik Kaunas, bet ir Marijampolė, Tauragė, Šiauliai ir Panevėžys. Paiešką užsieniečiams palengvina transporto skelbimų tinklapiai. V. Naujanis pripažino, kad jie sudaro konkurenciją turgaus prekybininkams.
„Dabar kiekvienas gali laikyti savo kieme automobilį, nemokėdamas mums pinigų už jo laikymą aikštelėje. O iš to mes juk ir gyvename“, – guodėsi jis.
Tačiau suprasdami, kad naujoms tendencijoms pasipriešinti neįmanoma, rinkos senbuviai nori pasitelkti išmaniąsias technologijas savo naudai.
Kauno automobilių turgus taip pat turi savo tinklapį, tiesa, jis šiuo metu priverstinai atnaujinimas.
„Senąjį sugraužė virusai, pradėjo rodyti neįskaitomus ženklus. Dabar ruošiamas atnaujintas tinklapis, kuris turėtų pradėti veikti artimiausiu metu“, – komentavo V. Naujanis.
Jis pastebėjo, kad turgaus prekybininkams išgyvenant sunkų laikotarpį, aikštelėje vis tiek stovi maždaug 4 tūkst. automobilių. Eidami klientai ne viską pastebi, todėl kartais suka net keletą ratų.
Viskas vyksta gerokai sklandžiau, jei potencialus pirkėjas pamatęs skelbimą internete iš pradžių susisiekia su pardavėju. Tuomet iš karto gauna daugiau informacijos apie automobilį, taip pat jam nurodoma ir stovėjimo vieta.
Perpardavinėtojų patogumui atnaujintame Kauno automobilių turgaus tinklapyje vėl veiks skyrelis „Šiandien įvažiavę“. Jame nurodoma bendra informacija apie praėjusią dieną įvežtas mašinas.
V. Naujanis pastebėjo, kad pastaraisiais metais automobiliai grįžta ir ten, iš kur buvo importuoti. Jis pasakojo apie panašią į kauniečių aikštelę Belgijoje.
Iš čia „Toyota“ automobiliai eksportuojami į Afriką. Mašinų belgams trūksta, todėl jų ieško ir Lietuvoje.
Lietuviai prisiminė „Volvo“
Lietuviai lieka ištikimi pamėgtoms markėms. Ir toliau dauguma jų ieško „Audi“, „Volkswagen“ ar „Toyota“ modelių, už kuriuos sutinka mokėti iki 3 tūkst. eurų. Tačiau vis daugiau pirkėjų domina ir „Volvo“ automobiliai.
Kaip pastebėjo Kauno turgų valdančios bendrovės vadovas, švedų markė šiuo metu išgyvena tikrą renesansą.
Akiai patrauklūs nauji „Volvo“ modeliai labai domina pirkėjus, tačiau lietuviams jie kol kas neįperkami. Tautiečiai žvalgosi į senesnius automobilius. Tačiau susidomėjimas šia marke aiškiai juntamas.
„Lietuviai tarsi iš naujo atrado „Volvo“ markę, nors ji niekur nebuvo dingusi“, – pastebėjo V. Naujanis.
Tuo metu kaimynų akiratis gerokai platesnis. Estai nesirenka naujesnių automobilių, tačiau atkreipia dėmesį į markes, kurios Lietuvoje nėra pačios populiariausios. Taip pat pas juos dažniausiai iškeliauja ir sportiniai automobiliai ar galingesnės įprastų modelių versijos.
Latvijos klientų pomėgiai panašūs į lietuvių, tačiau jie nevengia galingus motorus ir aukštesnį įrangos turinčių automobilių.
Lenkai, anot pašnekovo, linkę rinktis naujesnes mašinas. Penkerių metų automobilis jiems yra labai patrauklus variantas.
Galingi varikliai juos domina mažiau, tačiau jei kaina tinkama, šios šalies pirkėjai gali išsivežti ir prancūzišką mašiną.
