Naujas vairuotojų požiūris į automobilius kelia neišvengiamą pokytį

Žmonių vairavimo ir keliavimo įpročiai per artimiausius dešimtmečius pasikeis neatpažįstamai. Tuo įsitikinę beveik tūkstantis industrijos profesionalų, pateikusių savo įžvalgas per kasmetinį KPMG automobilių rinkos tyrimą.

Keliuose pasirodo vis daugiau netradicinių automobilių.<br>Gamintojo nuotr.
Keliuose pasirodo vis daugiau netradicinių automobilių.<br>Gamintojo nuotr.
Keliuose pasirodo vis daugiau netradicinių automobilių.<br>Gamintojo nuotr.
Keliuose pasirodo vis daugiau netradicinių automobilių.<br>Gamintojo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2017-03-25 13:28, atnaujinta 2017-04-07 05:56

Jie prognozuoja, kad jau visai greitai visuomenė žengs į autonominių automobilių erą, kurioje ilgainiui išnyks pats poreikis mokėti vairuoti ir turėti nuosavą automobilį.

Paslauga, o ne prekė

Automobilių pramonės profesionalų apklausose skaitmenizacija jau kelis metus įvardijama, kaip viena ryškiausių industrijos vystymosi tendencijų. Pernai ir užpernai atliktuose KPMG tyrimuose ji minėta kaip antra reikšmingiausia ir nusileido tik baterijas naudojantiems automobiliams.

Skaitmenizacija ir automobilių prijungimas prie daiktų interneto – tai žingsniai link perėjimo prie save vairuojančių arba autonominių transporto priemonių. Ekspertai vieningai sutaria, kad toks perėjimas iš esmės pakeis mūsų požiūrį į transporto sistemą.

Reikšmės neteks praktiškai visi kriterijai, kuriais vadovaudamiesi mes šiuo metu renkamės automobilius.

Šiuo metu, siekiant įtikti pirkėjams, automobilių pramonėje derinami ekologijos, komforto ir sportiškumo kriterijai. Vis dėlto net 68 proc. industrijos profesionalų sutinka su teiginiu, kad ilgainiui jie praras reikšmę.

Vairavimas išliks tik nišiniu pomėgiu, bet didžioji dalis visuomenės į automobilius žiūrės tik kaip į paslaugą, suteikiančią gyvenimui daugiau patogumo ir taupančią laiką.

„Ką veikti“ svarbiau nei „kaip važiuoti“

Perėjus prie autonominių automobilių, industrijai tektų susidurti su visiškai nauja užduotimi: kuo užimti žmones kelionės metu.

Net 60 proc. vartotojų teigia, kad jiems būtų svarbu, kaip jie galėtų leisti laiką sėdėdami automobilyje. Kelionė juo turėtų tapti galimybe padirbėti arba atsipalaiduoti, bendrauti su artimaisiais. Pats mašinos valdymas taps tik laiką gaišinančia, blaškančia veikla.

Anot industrijos ekspertų, toks požiūris iš esmės pakeis ir patį automobilių kompanijų verslo modelį.

„Net devyni iš dešimties apklaustų profesionalų pateikė prognozes, kad ateityje pagrindiniu gamintojų pajamų šaltiniu taps su automobiliais susijusios prekės ir paslaugos, o ne pačių transporto priemonių pardavimai.

Kaip tai pakeis žmonių mobilumą? Tokiu atveju išnyks poreikis turėti savo transporto priemonę. Keliavimas taps tokia pačia paslauga kaip, pavyzdžiui, telekomunikacijos ar internetas, tai yra pirksime ne daiktus, šiuo atveju automobilius, o paslaugą“, – teigia „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.

Lyderis – BMW?

Tai, kad autonominiai automobiliai jau pamažu užvaldo kelius, patvirtina ir Estijos pavyzdys. Nuo kovo šioje valstybėje oficialiai leista juos bandyti keliuose. Transporto priemonėje žmogus privalo sėdėti tik tam atvejui, jeigu staiga prireiktų perimti jos kontrolę.

„Estija autonominius automobilius laiko nebe futuristine fantazija, o realia ateities transporto priemone, prie kurios laipsniškai pratinami žmonės bei pamažu pritaikomos taisyklės“, – sako R. Kasperavičius.

Vertindami gamintojų šansus įsitvirtinti iš esmės pasikeisiančioje transporto rinkoje, ekspertai pabrėžia, kad sėkmė tiesiogiai priklausys nuo to, kas pirmasis suformuos patikimą ir veikiantį naujos kartos verslo modelį.

Neatmestina galimybė, kad dėl iš esmės pasikeisiančių žmonių įpročių į priekį išsiverš kompanijos, kurių šiandien net nesiejame su automobilių pramone.

Pavyzdžiui, „Google“ jau dabar intensyviai testuoja savo autonominius automobilius San Francisko gatvėse. Silicio slėnį automobilių industrijos ekspertai apskritai laiko vieta, kurioje gali prasidėti savarankiškų automobilių era.

Stiprėjant transporto skaitmenizacijai ir perėjimui prie visiškai kitokių keliavimo įpročių, tokios kompanijos galės pasiūlyti tai, ko tradiciniai gamintojai negalės, tai yra aukšto lygio programinę įrangą ir lankstumą.

Ekspertai pabrėžia, kad inovatyvios Silicio kompanijos turi visas galimybes sėkmingai startuoti autonominių automobilių rinkoje, jeigu pirmosios išvystys pakankamai aukšto lygio dirbtinį intelektą ir kitas būtinas technologijas.

Net aštuoni iš dešimties (82 proc.) respondentai mano, kad iki 2020 m. bent viena Silicio slėnyje veikianti kompanija startuos su savo produktu.

Jų sėkmė tiesiogiai priklausys nuo patikimumo. Šiuo metu net 86 proc. industrijos profesionalų abejoja, kad kompanijos be tiesioginės patirties transporto pramonėje yra pajėgios sukurti patikimą sprendimą.

Būtent dėl šios priežasties pramonės profesionalai kaip autonominių automobilių kūrimo lyderį vis dar mato labai gerai žinomą gamintoją – BMW, pastaraisiais metais į šią sritį investuojantį milžiniškas sumas. Tokiu jį įvardijo, net 27 proc. apklaustųjų.

Antrąją vietą dalinasi „Honda“ ir „Tesla“, kurių sėkme tiki po 9 proc. industrijos atstovų.

Visgi atkreiptinas dėmesys, jog „Tesla“ šiuo metu rinkai jau yra pristačiusi automobilius, kurių kontrolę galima praktiškai visiškai patikėti kompiuteriui. BMW transporto priemonėse tokia funkcija vis dar labai ribota.

Ar tai reiškia, kad optimistiškai vertindami BMW šansus ekspertai tiesiog instinktyviai palaiko rinkoje įsitvirtinusį žaidėją, nematydami jo atsilikimo, o gal BMW paprasčiausiai negali sau leisti pernelyg agresyviai rinkai pristatinėti autonominių automobilių, kai tuo pačiu metu vis dar varžosi ir tradicinėje rinkoje?

Kasmetinė pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG „Pasaulinė automobilių rinkos bendrovių vadovų apklausa“ („Global Automotive Executive Survey 2017“) atlikta 2016 m., joje dalyvavo 953 aukščiausias pareigas automobilių rinkoje veikiančiose kompanijose užimančių respondentų. Apklausti automobilius gaminančių, juos parduodančių, atskiras dalis automobiliams gaminančių kompanijų, susijusias paslaugas teikiančių kompanijų atstovai iš viso pasaulio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar yra galimybių, kad įvyks pilietybės referendumas?