„C. Ghosnas naudojosi bendrove asmeniniais tikslais“, – pažymima „Nissan“ paskelbtame pranešime.
Tuo tarpu japonų laikraštis „Yomiuri Shimbun“ rašo, kad savo noru į Tokijo prokuratūrą pirmadienį atvykęs C. Ghosnas buvo sulaikytas.
Nuslėpė tikrąją padėtį
„Nissan“ taip pat patvirtino, jog reikalaus, kad C. Ghosnas ir direktorius Gregas Kelly būtų atleisti. Pastarasis, bendrovės duomenimis, padėdavo nuslėpti C. Ghosno elgesį.
Įmonė vadovo elgesį išaiškino pati per kelis mėnesius trukusį tyrimą. Per jį paaiškėjo, kad C. Ghosnas ir G.Kelly daugybę metų Tokijo akcijų biržai pranešdavo apie mažesnes C.Ghosno pajamas, nei iš tikrųjų buvo jam mokama ir taip suklaidindavo potencialius investuotojus.
Be to, „Nissan“ aptiko daugiau „reikšmingų nederamų poelgių“, įskaitant ir naudojimąsi įmonės turtu kaip savu.
Preliminariais duomenimis, C.Ghosnas nuo 2011-ųjų nuslėpė net maždaug 5 mlrd. jenų (apie 39 mln. eurų).
Kiek anksčiau pirmadienį dienraštis „Asahi Shimbun“ pranešė, kad C. Ghosnas kaltinamas finansiniais pažeidimais ir jam gresia areštas. „Nissan“ vadovas į Tokijo prokuratūrą neva atvyko pripažinti savo kaltę.
Tuo tarpu „Nissan“ pranešė, jog bendrovė gavo informacijos iš vidaus šaltinio ir atliko tyrimą, siekdama nustatyti C. Ghosno ir G. Kelly pažeidimus.
Didelis C. Ghosno atlyginimas daug metų buvo kritikuojamas, rašo agentūra „Bloomberg“.
Daugiausia ginčų kildavo Prancūzijoje, kur jam, kaip „Renault“ vadovui, buvo mokama po maždaug 9 mln. JAV dolerių per metus.
„Renault“ akcininkai praeityje atsisakydavo pritarti tokioms išmokoms.
Dėl šių ir panašių incidentų Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį akcininkų sprendimai dėl vadovų darbo užmokesčio yra privalomi.
Išgarsėjo sėkmės istorija
Libaniečių šeimoje Brazilijoje gimęs 64 metų amžiaus C. Ghosnas yra vienas žinomiausių pasaulio automobilių pramonės aukščiausiojo lygio vadovų. Prieš du dešimtmečius jis išgelbėjo „Nissan“ nuo žlugimo. C. Ghosnas taip pat vadinamas vienu iš „Renault“, „Nissan“ ir „Mitsubishi“ aljanso „architektų“.
C. Ghosnas vadovaujančias pareigas Prancūzijos bendrovėje „Renault“ užima nuo 1996 metų pabaigos.
1999 metais, kai „Renault“ ir „Nissan“ tapo strateginiais partneriais, jis buvo paskirtas į Japonijos bendrovės gamybos direktoriaus postą, o po metų tapo jos prezidentu ir generaliniu direktoriumi.
Nuo 2005 metų jis taip pat eina „Renault“ prezidento ir generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2009 metų vadovauja ir bendrovės valdybai. 2016 metų gruodį jis buvo išrinktas „Mitsubishi“ valdybos pirmininku.
2017 metų balandį C. Ghosnas „Nissan“ generalinio direktoriaus ir prezidento pareigas perdavė Hiroto Saikawa, bet liko bendrovės valdybos pirmininko poste.
„Renault“ akcijų kursas Paryžiuje pirmadienį krito 13 proc., nusileidęs į žemiausią nuo 2014 metų lygį.
Prekyba „Nissan“ akcijomis Tokijo biržoje baigėsi prieš tai, kai pasklido žinia apie galimą C. Ghosno areštą ir atleidimą. Frankfurte bendrovės akcijos atpigo 11 procentų.
