Kalbu apie tai ne be reikalo, nes būtent į šias akimirkas mane kartas nuo karto grąžindavo „Citroen C5 Aircross“. Sukdamas pirmuosius kilometrus jau pajaučiau, kad tai kitoks automobilis – šis prancūzas labai charakteringas ir išskirtinis. Apie tai byloja tiek jo išvaizda, tiek interjero detalės, tiek važiavimo savybės. Jis tiesiog kitoks nei visi kiti, bet apie viską – iš pradžių.
„Citroen“ vėl yra „Citroen“
Ilgai kapstytis po „Citroen“ istoriją nereikės kol suprasime, kad žodis „išskirtinis“ kartu su šio gamintojo vardu viename sakinyje vartotas gan dažnai. 1948 metais pasirodęs „Citroen 2CV“ buvo patikimas ir išskirtinai paprastas, bet dirbamą lauką komfortiškai turėjęs pervažiuoti mažas hečbekas. Šio modelio gamyba tęsėsi daugiau nei 40 metų, o šiandien jis drąsiai gali vadintis klasikiniu modeliu. Tokį patį titulą sau prie krūtinės gali segtis ir DS, pasirodęs 1955 metais.
Italų skulptoriaus ir prancūzų aeronautikos inžinieriaus kūrinys pasaulį nustebino ir savo išskirtiniu dizainu (man tai yra iki šių dienų vienas gražiausių automobilių istorijoje) ir laiką aplenkusiomis technologijomis.
Diskiniai priekiniai stabdžiai, hidropneumatinė pakaba (automobilis galėjo važiuoti trimis ratais), posūkio kryptimi pasisukantys žibintai ir legenda tapęs vieno stipino vairas. Visa tai tapo klasika, bet tuo pačiu ir „Citroen“ prekinio ženklo prakeiksmu.
Kodėl prakeiksmu? Todėl, kad prieš 15 ar 20 metų šio gamintojo modeliai, mano nuomone, buvo tapę pilkos masės dalimi. Ar tai blogai? Lyg ir ne, nes absoliuti dauguma gatvėse važinėjančių automobilių gali būti priskiriami šiai pilkai masei, o didžioji dalis gamintojų ir nesistengia būti kažkuo labai išskirtiniai, bet mes kalbame apie prancūzų citriną, apie automobilių gamintojų atskalūną, kuriam nėra ribų ir normų.
Viena vertus, šis suvienodėjimo procesas yra pateisinamas ekonomiškai, kita vertus, liūdna, kad renkantis automobilį nelabai turėjai ką priderinti prie savo spalvoto palto ir ryškių sportbačių.
Ir štai 2020 metai, ateinu į „Fakto Auto“ „Citroen“ saloną Vilniuje pasiimti automobilio, su kuriuo praleisiu beveik savaitę ir dar net negavęs raktelių matau, kaip jis stovi ir laukia progos visiems parodyti, kad „Citroen“ ir vėl yra „Citroen“. O gal taip nėra?
Per tas dienas prie automobilio kilometražo pridėjau beveik devynis šimtus kilometrų, tarp kurių buvo užmiesčio kelių ir autostradų, miestų ir bekelės ruožų – laiko susipažinimui turėjau per akis.
Pirmieji kilometrai man iškart pradėjo kelti įvairiausius jausmus. Jei visai atvirai, pirmosiomis minutėmis man šis SUV nepatiko, o dabar bandydamas suprasti, kodėl taip buvo atrandu tik vieną priežastį.
Atsiimti automobilio atvažiavau su galingesniu ir kietesnę važiuoklę turinčiu automobiliu, tad su „C5 Aircross“ privažiavęs prie žiedinės sankryžos dar nebuvau persiorientavęs ir tikėjausi aštresnio šuolio iš vietos, bet to nesulaukiau. 130 arklio galių skamba užtektinai dviem ratais varomam automobiliui, o aštuonių laipsnių automatinė pavarų dėžė savo darbą atlieka kone nepriekaištingai. Prireikė kelių kilometrų, kol suvokiau, jog sėdžiu nebe savo automobilyje, o prancūziškame SUV.
Norėdamas aštresnės variklio reakcijos į akseleratoriaus paspaudimą įsijungiau „Sport“ režimą, bet vos po kelių minučių supratau, kad šis automobilis skirtas ne tam. Supratau, kad ir aš pats turbūt per daug įsitempęs ir skubantis.
Reikėtų atsipalaiduoti, nes spausdamas daugiau, galų gale, niekur greičiau nenuvažiuosi. Prancūziškas žavesys mane po truputį užkariavo, o tiek daug įvairiausių emocijų pirmaisiais kilometrais jau seniai neturėjau su jokiu kitu automobiliu. Gal visgi „Citroen“ tikrai vėl yra „Citroen“.
Išmanieji pagalbininkai padės, kai reikės
Sėdint vairuotojo pozicijoje jautiesi lyg valdytum ne įprastą miesto SUV, bet tikrą didelį visureigį. Raumeningos variklio gaubto linijos sukelia didelio ir pravažaus automobilio įspūdį, o šalia pavarų svirties esantis valdiklis, leidžiantis pasirinkti skirtingus važiavimo režimus (sniegas, purvas, smėlis), šį įspūdį tik sustiprina.
Pirmieji kilometrai šiuo dičkiu buvo siauromis Vilniaus senamiesčio gatvėmis, kurios puikiai pasitarnauja automobilio važiuoklės bandymui. Tai, kaip automobilis tvarkėsi su Vokiečių gatve, buvo neįtikėtina!
Pravažiavęs iki savo pirmojo kelionės tikslo pamiršau visas nuoskaudos dėl savo nusivylimo įvažiuojant į žiedinę sankryžą. Tokio komforto aš tiesiog nedrįsau tikėtis.
Gamintojas tam turi paaiškinimą – vietoj įprastai amortizatoriuose naudojamų mechaninių pagalvių čia sumontuota „Progressive Hydraulic Cushion“ sistema, kurios dėka amortizatoriuose sumontuotos hidraulinės pagalvės, slopinančios amortizatoriaus suspaudimą ir ištraukimą, taip sumažinant automobilio kratymą. Visa tai skamba pakankamai painiai, bet patikėkite manimi, ši važiuoklė tiesiog nuostabi.
Tuo vėliau įsitikinau ir važiuodamas kitais keliais. Važiavimas žvyrkeliu nedaug kuo skiriasi nuo važiavimo įprastu asfaltiniu keliu, o automagistralėje, nors važiuoklė ir pakankamai minkšta, šoninio vėjo poveikio nepajutau. Apie sportiškumą nekalbėsiu, nes SUV nėra skirti važiuoti slalome ir tai puikiai jaučiasi bandant įveikti posūkį per greitai.
Automobilis svyra, o padangos pakankamai greitai pradeda prarasti sukibimą (atkreipiu dėmesį, kad padangos žieminės, o bandytoje teritorijoje kelio danga buvo drėgna).
Žinoma, ekstremalioje situacijoje į pagalbą ateina saugos sistemos, kurių čia per akis – vairuotojui gelbsti net 20 elektroninių pagalbininkų. Ir nors ne sportiškas, bet tikrai padidinto pravažumo – turintis net 23 cm prošvaisą šis stileiva nesunkiai dorojosi su šalia Klaipėdos įsikūrusio poligono bekelės iššūkiais, o du varantieji ratai su išmania traukos kontrolės sistema taip pat puikiai atliko savo darbą.
Žinoma, kad prieš keturiais ratais varomus visureigius šis miesto gražuolis nepasigalynėtų, bet į žvejybą ar stovyklavietę miško viduryje nuvažiuosite be vargo.
Tęsiant kalbą apie išmaniuosiuos pagalbininkus, čia rasite viską, ko tik gali prireikti. Automobilis pats palaikys greitį pagal priekyje važiuojantį automobilį, sustos ir pradės važiuoti, pastatys automobilį ar net išvažiuos iš stovėjimo vietos.
Kasdienį gyvenimą palengvins ir tokios funkcijos kaip 360 laipsnių kampu matanti kamera, automatinės ilgosios šviesos ar kelio ženklų atpažinimo sistema. Pasigedau tik bevielio telefono baterijos įkrovimo galimybės, bet dažniausiai naudojantis „Apple Car Play“ vis tiek tekdavo telefoną pajungti laidu, tad trūkumas nedidelis.
Porankyje tilps maisto visai savaitei
Ilgose kelionėse sėdimajai pasitarnauja ne tik maloni važiuoklė, bet ir padidinto komforto sėdynės. Mano bandytas automobilis neturėjo masažuojančių ir šildomų sėdynių, bet vienos iš šių funkcijų net nepasigedau. Ilgoje kelionėje apie masažą nė karto nebuvo kilusi mintis, o norintys gali pasirinkti variantą su net penkiomis skirtingomis masažo programomis. Renkantis automobilį sau varnelę prie šildomų sėdynių visgi pažymėčiau: mėgstu šilumą.
Ilgose kelionėse šiame prancūziškame SUV pakanka ne tik komforto, bet ir erdvės. Aukšta sėdėsena ir panoraminis stogas sukuria erdvės pojūtį, kuris neapgauna.
Labiausiai nustebau atidaręs porankyje esančią dėtuvę ir pamatęs, kokio ji dydžio. Ten pasidėjau namų raktus, žurnalą, porą bananų ir dar liko vietos maisto produktams kokiai savaitei (ši dėtuvė taip pat ir šaldoma). Tai didžiausia dėtuvė porankyje, kokią man teko matyti. Bagažinės dydis įprastas šios klasės automobiliams.
Ne pats didžiausias, ką galite gauti automobilių rinkoje, bet savaitės kelionei daiktus susidėsite be vargo. Norintiems vežtis daugiau pasitarnaus dvigubos grindys ir trys atskirai atsilenkiančios galinės sėdynes. Jas visas taip pat galima pastumti į priekį, taip padidinant bagažinės tūrį.
Na, o dabar neišvengiama tema – dizainas. Nemėgstu kalbėti apie jį, nes šiam tikslui prie teksto pridedu nuotraukas, o ir pats nesu pakankamai kompetentingas primesti savo skonį plačiajai visuomenei, bet su vienu sutiksite visi – išskirtinis.
Ryškiai oranžinė spalva ir išraiškingos linijos, kurias „Citroen“ vadina „Airbump“, šį miesto visureigį padaro žvilgsnių traukos objektu. Vieniems šis dizainas bus nuostabus, kiti jo nekęs, bet abejingų tikrai neliks. Nors dizaino atžvilgiu aš esu labiau konservatoriškų pažiūrų, kas kartą nueidamas atsisukdavau ir nusišypsodavau. Tuo metu interjeras man labai patiko. Subtilumas, suderintas su visureigiams būdingu masyvumu „C5 Aircross“ interjere man paliko gerą įspūdį.
Visi valdikliai išdėlioti pakankamai ergonomiškai ir labai estetiškai. Tik turiu priekaištų dėl klimato kontrolės valdymo. Mielieji gamintojai, prašau leiskite nusistatyti temperatūrą spaudžiant mygtukus arba sukant ratukus.
Niekas vairuodamas nenori ieškoti kur paliesti ekraną norint šiek tiek atsivėsinti. Šioje multimedijoje tai padaryti gan patogu, mat viskas parodyta pakankamai aiškiai, bet nėra nieko geriau už fizinius valdiklius. Ir pagyros už tai, kad garsą galima valdyti senu geru sukamu ratuku.
Pagyros už dar vieną malonią smulkmeną – degalų bakui rėkiant, kad liko nuvažiuoti vos keliasdešimt kilometrų, ekrane pasirodė artimiausių degalinių sąrašas, o aplink automobilį buvo nupieštas apskritimas rodantis, kiek apytikriai dar pavyks nuvažiuoti su likusiais degalais.
Ir mes grįžome atgal prie to, iš pradžių man nepatikusio, 130 arklio galių turinčio dyzelinio variklio. Po kelių kilometrų pripratau prie jo traukos, o po kelių šimtų kilometrų dar labiau pripratau prie jo degalų sąnaudų.
Atiduodant automobilį sąnaudų vidurkis siekė septynis litrus. Važiuojant užmiesčio keliais leistinu greičiu šis vidurkis krito ir iki penkių litrų, bet važiavimas mieste, kamščiuose, neišvengiamai šį skaičių didina. Reikia paminėti ir tai, kad visos kelionės metu automobilis buvo nemenkai prikrautas.
Norintys po dešine koja turėti daugiau galios gali rinktis ir iš kitų variantų – siūlomi du benzininiai (130 ir 180 AG) ir du dyzeliniai (130 ir 180 AG) motorai. Abu dyzeliniai ir galingesnis benzininis gali būti komplektuojami su 8 laipsnių automatine pavarų dėže. Visų siūlomų variantų degalų sąnaudos nėra gąsdinančios. Iš esmės degalų pilti reikės tiek, kiek į hečbeką, o vairuosite nemažą SUV, bet geriausia dalis dar nepaminėta – CO2 išmetimas neviršija 130 g/km ribos, tad apie taršos mokesčius galvoti taip pat nereikės.
Kaina? Prasideda nuo 19.900 eurų. Už tai gausite benzininiu 130 arklio galių varikliu varomą, mechaninę pavarų dėžę turintį gražuolį. Nors komplektacija ir bazinė, joje bus viskas, ko reikia kasdieniam gyvenimui.
Iki pilnos laimės galbūt reikėtų galinio vaizdo kameros, o norint eiti kartu su mada – papildomai pažymėti varnelę prie 12,3 colių ekrano vietoj spidometro rodyklių. Pačios aukščiausios komplektacijos su galingiausiu dyzeliniu varikliu ir automatine pavarų dėže kaina kiek daugiau nei 34 tūkstančiai eurų.
Lietuviai, prancūziškos mašinos yra geros. Taškas. Ne vien vokiečiai gamina automobilius, į kuriuos verta žiūrėti renkantis sau transporto priemonę. Nors prie ko prikibti šiame automobilyje suradau greitai, sukant kilometrus atradau vis daugiau to, kas man jame patiko. Norintys važiuoti minkštai ir patogiai, neišleisti daug pinigų degalams ir atrodyti stilingai bei jaunatviškai tikrai turėtų rinktis „C5 Aircross“.
Taip, jis turi keistų dalykų, keistų dizaino sprendimų, bet yra vienas „bet“. Mes vis dar kalbame apie „Citroen“ genus. Šiais laikais nieko nebenustebinsi vieno stipino vairu arba pasisukančiais žibintais. Šiais laikais turbūt nebeįmanoma ir technologiškai šauti į priekį taip, kad visi liktų be žado, tad vienas kelias tapti kitokiems – dizainas. Tai prancūzams, panašu, pavyko ir „Citroen“ vėl tapo „Citroen“. Vive la France! Vive la Citroen!
Šį automobilį galite išbandyti ir jūs, užsukę į „Fakto Auto“ saloną Vilniuje.
