– Pavasarį prekyba automobiliais nebuvo dėkinga dėl koronaviruso. Kaip pasikeitė situacija vasarą?
– Kai griežti karantino apribojimai buvo sušvelninti, liaudis buvo išbadėjusi automobilių, todėl jų pirkimas buvo gausus. Tuo pačiu keistai sutapo automobilių taršos mokesčio įvedimas, todėl žmonės skubėjo įsigyti naują, mažiau taršų automobilį. Atsidarius sienoms sulaukėme ukrainiečių, lenkų, latvių, estų. Visi jie aktyviai pirko automobilius.
– Kiek iš viso automobilių nupirkta šią vasarą jūsų turguje?
– Sunku pasakyti. Nėra aišku, ar iš turgaus išvažiuojantis automobilis yra nuperkamas – kai kurie pirkėjai važiuoja į techninę apžiūrą, o jei automobilis jos nepraeina, žmogus neretai atsisako pirkti automobilį ir ieško kito.
– Su kokiais sunkumais Kauno automobilių turgus susiduria dabar?
– „Regitra“ dėl darbo nuotoliniu būdu pristabdė mūsų veiklą. Automobilio, kuris nebuvo registruotas Lietuvoje, negalime registruoti, nes jį fiziškai reikia pristatyti į „Regitrą“. Kai automobilis registruotas Lietuvoje, galima viską sutvarkyti internetu pagal reikalavimus: pirkimą ir pardavimą.
Taip pat, norėdami, kad užsieniečiai iš mūsų pirktų automobilius, turime važiuoti į Belgiją, Prancūziją, Olandiją ir ten pirkti automobilius. To negalime padaryti, nes Belgija dėl karantino yra izoliuota. Be to, vakarų šalyse prasidėjo atostogos, todėl dauguma transporto priemonių parduotuvių užsidaro ir mes negalime iš jų pirkti automobilius, kad juos galėtume perparduoti.
– Kokie klientai Kauno automobilių turguje dabar yra dažniausi – užsieniečiai ar lietuviai?
– Apie 30–40 proc. automobilių nuperka lietuviai, o kita dalis klientų yra užsieniečiai. Prieš ir po koronaviruso daugiausia pirko perpardavėjai – ukrainiečiai. Ši šalis yra didelė ir pajėgi. Pavyzdžiui, jeigu ukrainietis sau nusiperka mašiną, važinės su ja trejus metus ir į Lietuvą daugiau neatvažiuos. Kai atvažiuoja perpardavėjai, jie nuperka didelį kiekį automobilių, juos parduoda ir vėl grįžta pas mus.
Kol neįvedė griežtų muitų, pas mus automobilius pirko kazachai, kirgizai ir baltarusai. Po koronaviruso Ukrainos perpardavėjai pradėjo automobilius pirkti autovežiais. Per savaitę jų pakrauname apie penkis. Anksčiau nusipirkdavo 1–2 automobilius ir veždavo juos per Lenkiją ir Baltarusiją į Ukrainą. Pas juos rinka didelė, todėl automobiliai yra geri ir labai prasti. Šios šalies vidutinė klasė visą laiką skatina gerąjį pirkimą.
– Kokius automobilius per karantiną pirko daugiausia?
– Žmonės perka visokius automobilius. Patys populiariausi automobiliai turguje yra vokiški, „Toyota“ ir „Volvo“. Klientai perka atsižvelgdami į turimus pinigus. Lengviausia parduoti mašinas, kurių kaina 3–4 tūkst. eurų. Kai kurie atvykę klientai iš karto žino, kokią markę pirks, o kiti dar mėtosi.
– Kokį brangiausią automobilį nupirko šią vasarą?
– Turguje nėra brangių automobilių. Automobilį parsivežę už 20 tūkst. – ilgai galime jo neparduoti. Vos ne visas autovežis, kuriame telpa aštuoni automobiliai, gali išeiti už tą pačią sumą. Brangesnes transporto priemones dažniausiai amerikiečiai važiuoja pirkti į Vokietiją.
– Kaip prekybą keičia automobilių registracijos (CO2) mokestis? Kaip dėl to pasikeitė klientų lūkesčiai?
– Niekas nepasikeitė, nes pinigų suma, kurią reikia sumokėti už taršą, yra derybų klausimas tarp pardavėjo ir pirkėjo. Pavyzdžiui, pats važinėju su 2013 m. „Volkswagen“, kurio vertė rinkoje apie 13 tūkst. eurų. Dabar šį automobilį pirkdamas sumokėčiau 280 eurų taršos mokestį. Norėdamas sumokėti tik 180 eurų taršos mokesčio, turėčiau pirkti jaunesnį automobilį ir pridėti dar 5 tūkst. eurų. Klausimas, ar tai padarys tam kokią nors įtaką.
Jei galiu sau leisti važinėti su nauju automobiliu, tai taip ir darysiu. Jeigu mano pajamos tik tokios, kad sau galiu leisti pirkti senesnį automobilį, tai esu suvaržytas ir 150 eurų taršos mokestis nieko nepakeis.
– Ką žmonės kalba dėl registracijos mokesčio turguje?
– Nieko nekalba, nes tai nėra veiksminga suma. Turime apie 300 eurų palikti rezervui, todėl tai derybų klausimas tarp pardavėjo ir pirkėjo. Dabar daugiau problemų kelia taršos mokestis, nes tūksta duomenų transporto priemonės dokumentuose. Tenka važiuoti į ekspertizes ir t. t.
– Kaip žadate dirbti rudenį, įsigaliojus naujiems karantino draudimams?
– Visą laiką dirbame atsiraitoję rankoves, o kaip bus ateityje – neaišku. Lietuvoje automobilius perka, tačiau ta prekyba nėra didelė. Jeigu kalbame apie didesnius kiekius, tai priklausome nuo sienų atidarymo ir uždarymo su užsieniu. Kai uždarys Lenkijos sieną, negalės atvykti ukrainiečiai ir baigsis mūsų darbas. Mes visi negalime eiti ir pirkti naujus automobilius, todėl rinkoje jaučiamas automobilių poreikis.
Dabar galvoja, kad dėl taršos mokesčio žmonės priduos ir nebevažinės automobiliu. Tačiau kaip tik – žmonės, važiuodami autobuse, rizikuoja užsikrėsti koronavirusu. Kartais net geriau taršus automobilis, nes gali su juo važiuoti ir nuo nieko neužsikrėsti.
