Tam automobilių ir kelių direkcija planuoja įsigyti mobiliąją programėlę, kuri sektų vairuotojo kelionę. Tačiau technologijų specialistai kritikuoja projekto įgyvendinimą. Esą sistema gali pakartoti liūdnai pagarsėjusios „e-sveikatos“ scenarijų ir veikti netinkamai.
Kroviniai vilkikai ir keleiviniai autobusai norėdami važiuoti Lietuvos keliais turi mokėti kelių naudotojo mokestį: įsigyti vadinamąją vinjetę. Tačiau dabartinę tvarką nuspręsta keisti į pažangesnę, kuri skaičiuotų ne laiką, o kilometrus.
„Keičiasi principas. Dabartinė sistema yra paremta laiku, tai reiškia, kad išperkamas laikas, kada yra teisė naudotis mokamais keliais. O dabar pereisime prie sistemos, kai mokėjimas bus paremtas pasinaudotu atstumu“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Automobilių kelių direkcijos atstovas Darius Ražinskas.
Tam kelių direkcija planuoja įsigyti mobiliąją programėlę. Tačiau technologijų ir transporto specialistai tokį modelį kritikuoja. Anot jų, mobiliąja programėle paremta kelių rinkliavos sistema gali neveikti ir valstybei lemti milijonus eurų nuostolių.
„Pirminiuose dokumentuose rašoma, kad sistemos patikimumas yra 95 procentai. Apie ką mes kalbame? Tai yra penki milijonai eurų per metus. Visoje Europoje tas patikimumas yra 99 proc. tam, kad nebūtų palikta skylių.
Tai mes esame numatę, kad penkis milijonus prarasime. Aš, kaip paprastas pilietis, manau, kad tai yra neteisinga“, – pažėrė kritikos Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
„Turi būti ir kontrolės sistema. Kažkas turi stebėti ir sulyginti kiekvieną automobilį, ar jis yra sumokėjęs. Tai šitame pirkime sunku indentifikuoti tą ryšį ir visą struktūrą, kas bus atsakingas, jeigu sistema neveiks“, – atkreipė dėmesį transporto konsultantas Egidijus Skrodenis.
Ekspertams kelia nerimą, kad direkcija būsimos sistemos pirkimus nusprendė suskaidyti į tris atskirus konkursus. Be mobiliosios programėlės, kelių rinkliavai ketinama panaudoti ir greičio stebėjimo kameras.
„Man teko prie tokios sistemos analizės prisiliesti, tai daugelis šalių turėjo didelius planus, kur tas kameras statyti, prie kokio išvažiavimo, kad nebūtų apgaudinėjančių vairuotojų . Ar dabar verta jas naudoti tiesiog dėl to, kad jas turime, nors nežinome, ar užtikrins kokybę? Tai čia kyla abejonė“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo E.Skrodenis.
„Tas sprendimas, kad konkursas yra suskaidoma dalimis, yra tarsi bandymas nusipirkti mašiną dalimis – atskirai perki ratus, vairą, saloną. Dažniausiai tokie „frankenšteinai“ neveikia. Tai gąsdina. Bet aš tikiuosi, kad atsipeikėsime ir nebandysime išradinėti dviračio. Yra visoje Europoje veikiančios pasaulinės sistemos“, – tikino M.Ubartas.
Kelių direkcija skaičiuoja, kad pasirinktas sprendimas yra pigesnis. Taip pat dalį sprendimų direkcija sako jau įsigijusi.
„Mes renkamės naudingiausią Lietuvai sprendimą, atsižvelgdami į Lietuvos sąlygas. Mūsų sprendimas leis įsigyti sistemą tris-keturis kartus pigiau negu numatyta pirmose studijose. Ir taip užtikrinsime didelę konkurenciją tarp rinkos dalyvių“, – ramino D.Ražinskas.
Anot direkcijos, tokie sprendimai į valstybė biudžetą suneš iki 60 milijonų eurų daugiau nei dabar. Tačiau verslo atstovai skaičiuoja, kad įvedus naują kelių rinkliavos sistemą brangs paslaugos.
„Verslui pabrangs. Visiems pabrangs. Jeigu verslui pabrangs, pabrangs ir galutiniam gavėjui. Sprendimas priimtinas, bet mes žiūrime tik iš tos pusės, kad būtų patogu. Tikrai nebus vengiama mokesčių, nes kuo toliau, tuo labiau viskas yra apmokestinama.
Bet supraskite, dabar dienai važiuoti Lietuvos keliais kainuoja dvylika eurų. O čia, kai pradėsi važinėti, tai kilometražo daugiau susisuka“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Pažangi kelių rinkliavos sistema visoje bendrijoje privalo būti įdiegta iki 2023-ųjų.
