Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę parengusi Aplinkos ministerija šiame dokumente daug dėmesio skyrė elektromobiliams.
Planuojama, kad iki 2031 metų bent pusė šalies transporto priemonių bus varomos elektra, o viešuosiuose pirkimuose bus įsigyjami vien elektromobiliai.
Tačiau ekspertams tokie skaičiai atrodo lyg svaičiojimas.
Pirmiausia, elektromobiliai kur kas brangesni nei varomi įprastiniais degalais, o valstybės siūlomos kompensacijos itin kuklios.
Antra, nėra jų įkrovimo infrastruktūros.
Parama pernelyg nedomino
„Per 20 metų beveik nieko nepadarė, tai kaip aš galiu patikėti, kad dabar ką nors nuveiks?
Dar surašo tokius ambicingus planus, nors kitos šalys jų nekuria, nes turi labai harmoningas programas ir jomis vadovaujasi.
Vairuotojai vietoj senų automobilių iki šio neperka naujų, tai kaip padarys, kad pirktų vien elektromobilius?“ – stebėjosi žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Viena paskatų turėtų būti kompensacijos perkantiems elektra varomas transporto priemones. Tiesa, dabartinis etapas baigėsi vasario 1-ąją ir kol kas neaišku, kaip ši sritis bus remiama toliau.
Gyventojai, įsigiję naudotą elektromobilį, iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) galėjo tikėtis 2 tūkst. eurų, o kompensacija už naują siekė 4 tūkst. eurų.
Tokia pat suma buvo remiamos naujus elektromobilius įsigijusios įmonės, o už krovininį buvo galima tikėtis 10 tūkst. eurų.
Tačiau, Susisiekimo ministerijos duomenimis, sausio 6 d. gyventojams iš numatytos 5 mln. eurų sumos buvo išmokėta arba rezervuota tik 1,48 mln. eurų, įmonėms – 1,03 mln. eurų iš 3,5 milijono.
Pinigų gauti nelengva
Valstybės paramą galima pavadinti simboline, nes naujo elektromobilio kaina prasideda nuo 30–40 tūkst. eurų. Todėl net ir gavę kompensaciją toli gražu ne visi gali juos įpirkti.
„Gatvėse apstu vairuotojų, kurie važinėja 2–5 tūkst. eurų vertės automobiliais. Ir ne todėl, kad jiems patiktų tokia mašina, – šiems žmonėms brangesnės ne pagal kišenę.
Tai kaip jie įpirks naują elektromobilį?“ – klausė V.Milius.
Elektromobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ direktorius Laurynas Boguševičius piktinosi, kad kompensacijomis išvis sudėtinga pasinaudoti.
„Pavyzdžiui, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apibrėžia, kas yra nauja mašina.
Bet APVA ją traktuoja savaip, nes neva nėra techninių galimybių padaryti kitaip“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, dabar artėjama prie tokių situacijų, kad „Regitra“ turės išduoti atskirą raštą, jog tavo automobilis yra naujas.
„Visi dirba tris kartus daugiau, nes APVA atstovai tingėjo pačioje pradžioje paprašyti „Regitros“ darbuotojų į sistemą įvesti kitą formulę.
Man „Regitroje“ buvo paaiškinta, kad visa tai būtų užtrukę vos vieną dieną“, – pasakojo L.Boguševičius.
Kita vertus, kompensaciją buvo galima gauti tik tuo atveju, jei naujas automobilis įsigyjamas Lietuvoje.
Pasak L.Boguševičiaus, pavyzdžiui, „Tesla“ gamintojai taiko taisyklę, kad automobilis bent vienai dienai registruojamas Vokietijoje, todėl jo pirkėjams jau priklauso nebe visa paramos suma.
„Išvis APVA komanda dirba sistemai, o ne sistema dirba jiems.
Vienai įmonei jie 13 kartų siuntė laišką, kad reikia pataisyti paraišką. Bendrovės atstovai atsakė, kad viską užpildė ir nėra ko ten taisyti.
Vėliau jie 13 kartų gavo atsakymą, kad viskas gerai ir reikia paraišką siųsti iš naujo.
Vadinasi, ten dirbantis žmogus net neskaitė tos paraiškos“, – pasakojo L.Boguševičius.
Sąmatos dar tikslins
„Deals on Wheels“ vadovo nuomone, jeigu valstybė surastų apie 13 milijardų eurų, tikrai sugebėtų pasiekti Aplinkos ministerijos numatytus tikslus iki 2030 metų.
„Aš galiu pasakyti, kad Konstitucijos prospekte pastatysiu Dubajaus burę (taip vadinamas vienas Dubajaus dangoraižių. – Red.), bet tai nereiškia, kad galėsiu tai įgyvendinti“, – piktinosi L.Boguševičius.
Kiek bus mesta pinigų elektromobilių plėtrai skatinti, kol kas, atrodo, nežino ir pati valdžia.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos komunikacijos patarėjas Marijus Gailius, šiuo metu yra parengtas Klimato kaitos programos sąmatos projektas, kurį dar teks koreguoti: „Kai patikslinsime sąmatą ir Vyriausybė jai pritars, būtinai pranešime.“
Stotelių – per mažai
Bet net jei Vyriausybė nuspręstų didinti kompensacijas elektromobilių pirkėjams arba, kaip yra Norvegijoje, netaikyti pridėtinės vertės mokesčio, tai toli gražu neišspręstų visų problemų. Mat viena didžiausių bėdų – šių automobilių įkrovimas.
Anot V.Miliaus, Lietuvoje elektromobilių infrastruktūrai dar yra kur tobulėti, nors šis planas įgyvendinamas.
Pats pašnekovas elektromobilį įkrauna šalia namų esančioje nuosavoje stotelėje.
Tiesa, jis pripažino, kad, viską apskaičiavus, kol kas elektromobiliu važinėti brangiau nei benzinine ar dyzeline mašina.
O kas dėtųsi, jei elektromobilį po dešimtmečio turėtų kas antras vairuotojas, kaip planuoja valdžia? L.Boguševičius priminė, kad prie senų daugiabučių įmanoma pastatyti tik po tris elektromobilių įkrovimo stoteles.
„Norėčiau pamatyti, kaip kaimynai su beisbolo lazdomis aiškinsis, kas per naktį įkraus automobilį. Juk, nelygu stotelės galingumas, tai užtrunka nuo 4 iki 12 valandų. O juk senų daugiabučių infrastruktūros nelabai pakeisi“, – pabrėžė verslininkas.
Jo nuomone, planuodama elektra varomų transporto priemonių plėtrą valdžia privalo keisti ir reikalavimus statyboms.
„Pavyzdžiui, dabar net statydami naujus namus nekilnojamojo turto plėtotojai neįveda didesnės galios laido, nes nėra poreikio.
Bet po 10 metų juk reikės tų stotelių. Tačiau nė vienas valdininkas kažkodėl nepaklausia, ko reikia statybininkams, kad įvestų didesnės galios laidus“, – piktinosi L.Boguševičius.
Lietuva – dyzelinių automobilių valstybė
Degalų tipas Lengvųjų automobilių skaičius (vasario 1 d.)
Dyzelinas 1 067 665
Benzinas 363 567
Benzinas ir dujos 99 804
Benzinas ir elektra 27 316
Benzinas ir suskystintosios dujos 2997
Elektra 2613
Benzinas, elektra ir dujos 2428
Dyzelinas ir elektra 1353
Benzinas ir etanolis 351
Benzinas ir gamtinės dujos 211
Gamtinės dujos 74
Dujos 50
Benzinas, etanolis ir dujos 49
Dyzelinas ir dujos 7
Etanolis 1
Šaltinis: Susisiekimo ministerija.
