„Traukiu per Vokietiją į Prancūziją“, – tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis kaunietis Alis nėra iš tų vairuotojų, kurie greiti skųstis. Anot jo, jis neužtaikė ant tokių užsakovų, kurie prekių iškrovimo vietose išnaudotų vairuotojus ar su jais bjauriai elgtųsi. Tačiau neneigia – situacijų yra įvairių.
„Pasitaiko, kad vairuotojui, atvežusiam prekes į vietą, jų priėmėjai liepia pačiam iškrauti prekes, nors tai padaryti – jų pareiga. Tai neišvengiamai sukelia įtampos“, – užsiminė Alis.
Ne visada vairuotojai vykdami į Europą darbo reikalais turi geras sąlygas pailsėti bei nusiprausti. Tačiau ir tai priklauso nuo darbo specifikos bei reisų ilgumo.
„Aš pas miegu mašinoje, nenakvoju viešbučiuose. Žinau, kad ten visokių būna situacijų, konfliktų – taip pat. Pats gi nuolat suku ratu – važiuoju iš Lietuvos į Prancūziją, kartais pasiekiu Ispaniją, apsisuku ir grįžtu namo. Kelionė trunka maždaug 10-12 dienų, taigi pailsiu aikštelėse, o tada būna kelios laisvos paros namie ir vėl – kelią“, – kalbėjo Alis.
Vis dėlto elgesys su vairuotojais jų komandiruotėse užsienio šalyse ne visada yra etiškas, o Lietuvoje likę darbdaviai ne visada gali padėti, nes yra už tūkstančių kilometrų.
Nebeleidžia nakvoti
Vairuotojai vis garsiau kalba apie tai, kad Vakaruose pastaruoju metu dauguma įmonių, iškrovus prekes vėlų vakarą ar jas pakrovus, nebeleidžiama jiems pasilikti nakvynei jų teritorijoje. Nuvairuoti vilkikų į greta esančias gatves taip pat nevalia – jose būna sustatyti draudžiantys stovėti ženklai.
„Tik nedidelė dalis įmonių Vakaruose kartu su prekių pakrovimo programa suteikia informacijos ir apie tai, kur vairuotojai gali apsistoti nakvynei, nusiprausti“, – kalbėjo 30 metų patirties turintis tolimųjų reisų vairuotojs Kęstutis.
„Priekaba turi būti švari, sausa ir bekvapė! Jeigu reikia, vairuotojas privalo ją išvalyti“. „Vairuotojas turi padėti iškraunant prekes“. „Vairuotojas privalo avėti apsauginius batus“. Štai tokie reikalavimai, anot pašnekovo, dažnai sutinka vairuotojus prie vartų, atveriančių kelią į įmonių teritorijas.
„Daugelyje įmonių paskutiniu metu nėra galimybės pasinaudoti dušais – jie užrakinti. Gali būti, kad pandemija tam padarė įtaką.
Vairuotojai, ypač tie, kurių vilkikai yra su tentinėmis priekabomis, iškrovę ar pakrovę prekes būna permerkti prakaito, purvini. Šlapi ir dulkėti jie turi lipti į kabiną ir, nuvažiavę į artimiausią degalinę, mokėti už dušą 3-3,5 euro, nes prekių krovimo vietose nebeįmanoma nusiprausti“, – sakė Kęstutis.
Jis užsiminė, kad mokėti už dušą nereikia tik Anglijos degalinėse. Prancūzijoje tokią galimybę suteikia „Total“ tinklo degalinės, kai kurios – ir Italijoje.
Matuoja temperatūrą
Anot vairuotojų, kai kurie klientai Europoje reikalauja, kad jie matuotų kraunamų prekių temperatūrą: tai daroma pakraunat pirmąsias, vėliau – vidurines, galop – paskutines palete. Duomenys yra nufotografuojami ir siunčiami nurodytu adresu.
„Būna, kad vairuotojas stovi sandėlyje su tuo termometru ir šąla laukdamas, kol prekės bus pakrautos. Kai kraunama šaldyta produkcija, sandėliuose šaltis siekia ir -20 C.
Taigi „ačiū koronai“, kad šiuo metu daug kur vairuotojai nebeįleidžiami į sandėlius, ir patys krovikai matuoja temperatūrą. Bet yra prekių siuntėjų, kuriems nebaisus joks koronavirusas, ir vairuotojai stirkso sušalę sandėliuose lyg pingvinai, nors tas matavimas turėtų būti krovėjų užduotis“, – kalbėjo pašnekovas.
Geriausia – tas pats vilkikas
Vairuotojams vilkikas dažnai yra lyg bendrabutis, bet dauguma jų norėtų, kad tai būtų namai. O tai reiškia, kad grįžus iš reisų nereikėtų vėl ir vėl išsikraustyti mantos, o užimant prieš tai dirbusio vairuotojo vietą – kuopti jo šiukšlių.
Didelį stresą vairuotojams kelia dažnas mašinų keitimas. Išvažiuojant jie įsikuria mašinoje, susideda daiktus, o grįžę kartais turi keisti į kitą transporto priemonę.
Anot jų, kažkas juk turi pagaliau pasirūpinti ir tiems šaldytuvams ant ratų įrengti atskiras aikšteles su galimybe pajungti elektrą. Pavyzdžiui, verkiant daugiau tokių aikštelių reikia Olandijoje prie Roterdamo.
Pasak Kęstučio, vis dėlto didžiausios įtakos vairuotojų savijautai turi paprastas, kasdienis bendravimas užsienio šalyse iškrovimo vietose.
„Mandagumo, taktiškumo, tolerancijos trūksta ne tik kelyje, bet ir atvažiavus į kai kurias tiekimo įmones, kur tenka nuolat bendrauti su vadybininkais. Geras žodis dar niekam žalos nepadarė“, – patikino Kęstutis.
Pasirašė chartiją
Vežėjus automobiliais vienijanti asociacija „Linava“ maždaug prieš pusmetį pasirašė tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) inicijuotą chartiją.
Skamba formaliai, bet iš tiesų tai susitarimas, kuriuo siekiama gerinti profesionalių vairuotojų darbo sąlygas visame pasaulyje ir kviečiama prie jo jungtis transporto įmones bei jas vienijančias organizacijas.
Chartijos sumanymą pakurstė dar ir tai, kad vairuotojų profesionalų, ypač Europoje, labai trūksta. Kalbos apie netinkamą elgesį su jais greitai pasklinda, todėl, ieškant darbuotojų, norima kuo palankesnes jiems sukurti darbo sąlygas.
Anot „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, pagrindinis šios chartijos tikslas – gerinti elgesį su vairuotojais pakrovimo ir iškrovimo vietose, jų darbo sąlygas, didinti darbo efektyvumą ir prisidėti prie to, kad ši profesija būtų patrauklesnė.
Chartijoje rašoma, kad elgesys su vairuotojais pristatymo vietose yra vienas iš pagrindinių elementų, padedančių padidinti šios profesijos patrauklumą ir taip pašalinti vairuotojų trūkumą.
„Mes, kaip suinteresuotieji pervežimų industrijos subjektai, esame įsipareigoję pakeisti šią tendenciją ir imamės veiksmų, kad padidintume sektoriaus patrauklumą ir pabrėžtume turimų darbo vietų kokybę.
Pasaulinė kelių transporto organizacija (IRU) suvienijo jėgas su Europos krovinių siuntėjų taryba (ESC) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF), kad pagerintų esamą situaciją užsakomaisiais reisais. Mes pripažįstame, kad svarbu laikytis bendrų vertybių ir skatinti bendradarbiavimą vietoje, kad būtų galima veiksmingai spręsti esamus iššūkius“, – rašoma chartijoje.
Pasirašiusieji įsipareigoja laikytis pagarbaus ir nediskriminuojančio bendravimo tarp visų šalių, dalyvaujančių paėmimo, pristatymo ir vežimo operacijose, siekiant užtikrinti pasitikėjimą ir sklandų bendradarbiavimą. Taip pat įsipareigojama užtikrinti, kad vairuotojai turėtų saugią prieigą prie sanitarinės įrangos ir patalpų, siekiant vairuotojų gerovės pandemijos metu ir po jos.
