Ekonomistas tvirtino, kad žaliavų, taip pat ir naftos kainų prognozavimas yra labai nedėkingas užsiėmimas: finansų rinkos ieško konsensuso, o situacija yra nuolat besikeičianti.
„Šiuo metu baimės dėl pasiūlos yra atslūgusios – tarptautinės naftos kaina pasikoregavo žemyn: link 130 ir net žemiau. Matome, kad baimės šiek tiek atslūgsta ir pagrindas degalams brangti yra mažesnis. Aišku, yra atskira įtampa dyzelino tiekime, kuris didele dalimi atkeliauja iš Rusijos. Kol kas situacija nėra aiški, nes ji nuolat keičiasi“, – pabrėžė V.Šimkus.
Pasak pašnekovo, didelė dalis priklauso ne nuo ekonominių pagrindų, o nuo politinių.
Lenkijoje, Vengrijoje jau prasidėjo degalų turizmas, todėl nerimaujama, kad jiems patiems greitu metu pradės trūkti degalų. Ekonomistas teigė, kad kainos šiose šalyse skiriasi nuo Europos Sąjungos dėl to, jog skiriasi mokesčiai. Šalys turi lankstumą, kokius jos taiko akcizus.
Be to, pas mus egzistuoja skirtinga konkurencinė aplinka. V.Šimkus pridūrė, kad tarp mažmeninių degalų pardavėjų skiriasi pelno maržos, nes esą jie įsigijo atsargas skirtingu laiku arba skirtingais finansiniais instrumentais, todėl gali pasiūlyti geresnes kainas savo vartotojams.
„Klausimas, ar degalų kainos dabar yra pati aktualiausia problema. Šiuo metu kiti veiksniai stumia infliaciją, tai komunaliniai mokesčiai, šildymas ir elektra. Tai sudaro didesnę krepšelio dalį, todėl įtaka šių paslaugų brangimo yra gerokai didesnė nei degalų“, – pažymėjo jis.
Ekonomisto nuomone, jei norime pagerinti pažeidžiamiausių namų ūkių padėtį, reikėtų taikyti tam tikras priemones ar padidinti šildymo kompensacijas: „Reikėtų galvoti, kur mes labiausiai galėtume padėti gyventojams už mažiausią kainą.
Mokesčių mažinimas degalams padėtų spręsti problemą trumpuoju laikotarpiu, bet tada mes dar ilgiau liktume priklausomi nuo iškastinio kuro ir dar ilgiau neturėsime paskatų persėsti į ekologiškesnius automobilius. Mes tiesiog „nuspirtume“ problemą tolyn“.
Degalų ir energijos kainos veikia visas kitas kainas. Didele dalimi tai atsispindi maisto kainose, dėl transportavimo bei kitų priežasčių. Dujų kaina yra tampriai susijusi su trąšų kaina, todėl brangsta visa žemės ūkio produkcija, o tai atsispindės kitų metų derliaus kainoje.
„Dabar labiausiai atsispindi transportavimo kainose, tačiau ta dedamoji nėra pastovi. Kažkiek aukštos kainos pačios save gydo, nes įmonės labiau optimizuoja procesus“, – aiškino V.Šimkus.
Anksčiau daug buvo diskutuota apie taršius automobilius, jų apmokestinimą, todėl dabar laimi tie, kurie vairuoja elektromobilius. Pašnekovas tvirtino, jog šiuo metu apsimoka vairuoti elektrinį automobilį, tačiau klausimas, ar gyventojai turės lūkestį, jog aukštos degalų kainos laikysis ilgai, kad investuotų į brangesnę ir naujesnę transporto priemonę.
Analogišką problemą mes matome ir žaliavų rinkoje – ilgą laiką naftos kaina reguliavo JAV skalūnų rinką, kuri padidindavo gavybą pakilus kainai. Šiuo metu rinka yra labai atsargi, nes nesitiki, jog kainos ilgai išliks aukštos, kad jiems apsimokėtų investuoti į naujus gręžinius.
Vyriausybė svarsto mažinti degalų akcizą, tačiau, anot ekonomisto, žiūrint į kitas prekes, pakankamai retai visišką naudą pajaučia vartotojai. Tik esant stipriai konkurencingai rinkai pirkėjai pajus naudą.
Degalų kaina gali mažėti
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad antradienį naftos kaina nukrito dar 5 proc. ir tesiekia 105 JAV dolerius už barelį (60 euro centų už litrą).
„Jei tokios naftos kainos išsilaikys – degalų kaina Lietuvoje artimiausiu metu turėtų smarkiai sumažėti. Esant tokioms naftos kainoms, A95 benzino kaina Lietuvoje turėtų siekti apie 1,54, o dyzelino 1,45 eurus.
Be abejo, didelio neapibrėžtumo laikotarpiais degalų gamintojų ir pardavėjų maržos yra linkusios išaugti, pavyzdžiui, 2020 m. pavasarį jos siekė 0,3–0.35 eurus, tad degalų kaina kurį laiką gali būti kiek didesnė, tačiau ilgainiui konkurencija atlieka savo darbą ir kainos sugrįžta į fundamentalų lygį (šį procesą turėtų paspartinti ir mažos degalų kainos Lenkijoje)“, – dėstė Ž.Mauricas.
Ekonomisto nuomone, dėl krentančių naftos kainų visų pirma turėtume padėkoti Kinijos Liaudies Respublikai, nes dėl augančio COVID-19 atvejų skaičiaus vėl įkalinti ištisi miestai, pavyzdžiui, Šendženas bei JAV, kuri deda visas pastangas didinti naftos pasiūlą: „Rusijos įstrigimas Ukrainoje bei prasidėjusios derybos taip pat mažina įtampą naftos ir kitų žaliavų rinkose“.
