Naujienų portalas lrytas.lt primena, jog Kauno „Circle K Lietuva“ degalinės švieslentėje buvo pasirodžiusi neįtikėtina kaina už benziną – tik 2 euro centai už litrą. Vairuotojai iš karto suskubo piltis degalų ir skelbti apie šią „akciją“ socialiniuose tinkluose. Kitą dieną degalinės vadovybė pranešė, kad buvo įsivėlusi techninė klaida degalų kainų peržiūros procese. Įmonės atstovai prisiėmė atsakomybę ir neliepė susimokėti klientams kainų skirtumo.
Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžė, kad vieni žmonės praneša apie padarytą kitų klaidą, o kiti tuo džiaugiasi ir naudojasi.
„Tai parodo, jog vyrauja gudrumas, padiktuotas gyvenimo sunkumų, kai atsisakoma moralės, etikos normų ir siekiama išgyventi, sutaupyti, laimėti. Žmogus labiau panašus į gyvūną nei į civilizuotą, moralų, sąmoningą asmenį.
Lietuvių kultūra labai suprastėjusi, daug kur yra patyčių ar nepagarbos. Skurdas lemia primityvų žmogų, kuris žiūri į savo egoistinius interesus. Tai rodo, jog kiekvienas yra už save“, – akcentavo E.Šidlauskas.
Anot jo, mes, kaip visuomenė, esame labai nusiritę: „Socialinis kapitalas yra išnaudotas politikų, verslininkų, kai žmonės buvo apgaunami, todėl pasitikėjimas ištirpo kaip banko sąskaitos. Dabar žmonės sukčiauja, gudrauja ir nemano, jog padarė kažką blogai“.
Nors, psichologo akimis, visuomenė nėra pati draugiškiausia, tačiau mano, kad įmanoma pakeisti tokį elgesį. Tai galima padaryti, kai lietuviai pradeda užsiimti labdara ar rūpinantis kitais, pavyzdžiui, kaip tai daro vykstant karui Ukrainoje.
„Verta daryti, nes tai visuomenės pagrindas – solidarumas, savitarpio pagalba, pagarba, sąmoningumas. O jei to nebus, žmonės džiaugsis, jog apgavo degalinę keliais centais“, – kalbėjo psichologas.
Naujienų portalui lrytas.lt pašnekovo pasiteiravus, ar degalinė, pripažindama klaidą, pasielgė gerai, teigė, jog iš verslo pusės įmonė žengė gerą žingsnį, nes klientas noriau perka ne iš to, kur pigiau, o su kuriuo sieja tam tikri emociniai ryšiai.
„Jei nori parduoti savo produktą ar paslaugą ir išsilaikyti rinkoje populiarus, reikia sukelti geras emocijas. Jei aš dėl kelių centų imsiu gaudyti tuos žmones arba skirti baudas, jie pas mane daugiau nesipils degalų. Vietoj konflikto sukuriama teigiama atmosfera, o jos labai reikia, nes dabar daug negatyvo ir susipriešinimo“, – tvirtino E.Šidlauskas.
E.Šidlauskas teigė, jog, pavyzdžiui, Japonijoje pametęs piniginę gali būti ramus, kad ji atsiras nuovadoje su visais pinigais ir dokumentais, nebent ją suras užsienietis.
„Ši visuomenė labai brandi ir kuriama tokia jau ilgą laiką. Tokioje šalyje žmonės iš karto paskambintų į degalinę ir praneštų apie įvykį, o ne piltųsi degalų už du centus. Arba Vokietijoje – jei tu pradedi važiuoti degant draudžiamam signalui, tai vairuotojai tau pamirksės ir praleis.
Lietuvoje greičiausiai „išlups akis“ ir išlipę kumščiu duos į veidą, jei aplenksi kitą automobilį. Pas mus labai stipri konkuravimo kultūra – kas stipresnis ir kas greitesnis, čia kiekvienas už save ir yra labai mažai bendradarbiavimo“, – svarstė pašnekovas.
Kai kurie žmonės pradėjo sakyti vairuotojams, kurie įsipylė degalų už du centus, jog ilgai nesidžiaugtų, nes greitai sulauks baudos. Tačiau E.Šidlaukas netiki, jog baudos gali paveikti žmonių elgesį.
Jis prisiminė, jog JAV buvo vykdomas eksperimentas, kurio metu pareigūnai sustabdydavo žmogų už gerą elgesį ir jį apdovanodavo bilietais į kino teatrą ar kuponais: „Po kai kurio laiko tame mieste sumažėjo smulkių nusikaltimų, nes teigiamas paskatinimas turi išliekamąjį efektą. Baudos už blogą elgesį neskatina gero elgesio, jos skatina išsisukinėjimą. Administracinės baudos ateityje turėtų keistis“.
Žurnalistas, rengiantis reportažus ir apie eismą, Valdas Vilūnas apie degalus įsipylusius žmones nedaugžodžiavo: „Gali imti – imk, muša – bėk“. Jis mano, kad žmonės pirmiausia nepaskambino degalinei dėl to, nes gudravimas paremtas nauda.
„Tai greičiau apsukrumas ir mokėjimas pasinaudoti situacija, o ne vagystė. Tokiomis aplinkybėmis vidines abejones nugali kitų elgesys: jeigu jiems galima, kodėl aš negaliu?“ – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo V.Vilūnas.
Automobilių žurnalistas mano, kad norėdami, jog pradėtų keistis žmonių elgesys, pirmiausia turi pasikeisti kartos – vertybės ir tikėjimas turi būti svarbiau už naudą, godumą ir puikavimąsi.
