Remontuojant pagrindinę Kauno senamiesčio – Vilniaus – gatvę, kilo nesutarimų dėl to, kokiais akmenimis ji bus išgrįsta.
Kauno savivaldybės atstovai šaligatvius planuoja nukloti granito plytomis, vidurinę dalį pasišovė išgrįsti istoriniais akmenimis, kurie čia ir buvo iki remonto darbų, tačiau jų paviršių nori nušlifuoti.
Tam pasipriešino paveldosaugininkai ir ginčas persikėlė į teismus. Teisiniai procesai dar nesibaigė, bet kauniečiai pastebėjo, kad viena gatvės atkarta tarp M.Valančiaus ir V.Kuzmos gatvių vis tiek pradėta grįsti nušlifuotais akmenimis.
Kodėl tai vyksta, paaiškino paveldosaugininkai.
Kilo ne vienas klausimas
Apie tai, kad viena Vilniaus gatvės atkarpa bus klojama šlifuotais akmenimis, savivaldybė viešai nepranešė, bet darbai prasidėjo.
Kai darbininkai nedirba, naujas grindinys būna užklotas juoda plėvele, darbo vieta taip pat užtverta, todėl kauniečiams kilo įvairių klausimų.
„Įdomu, kodėl darbai vis tiek vyksta? Kodėl jie kiek įmanoma slepiami nuo praeivių akių? Neaišku ir koks plotas bus išklotas nušlifuotais akmenimis ir kiek tai kainuos.
O jei teismas nuspręs, kad savivaldybės atstovai neteisūs, šiuos akmenis vėl teks išlupti?“ – svarstė kaunietė Rita Rakauskienė.
Savivaldybė vykdo prašymą
Kai kauniečiai pradėjo domėtis, kodėl darbai vyksta, savivaldybės atstovai paaiškino, kad klojama pavyzdinė grindinio atkarpa, kad visi galėtų įvertinti, ar ji patogi ir dera prie Senamiesčio vaizdo.
Apie tai, kas vyksta, kur kas aiškiau atsakė Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė.
„Sausio mėnesį, kai savivaldybės atstovai Vilniaus gatvėje pasišovė kloti nušlifuotus akmenis, kreipiausi į teismą, kad tokie darbai būtų sustabdyti, nes reikia įsitikinti, ar tokiu būdu nebus sunaikintas paveldas. Savivaldybė savo ruožtu tai teisme apskundė“, – pasakojo A.Naureckaitė.
Paveldosaugininkė sakė, kad tada nuspręsta, kad išeities reikia ieškoti abiem pusėms.
„Paprašiau, kad Vilniaus gatvės atkarpa vis dėlto būtų išklota šlifuotais akmenimis, kad galėtume įsitikinti, kaip tai atrodys realybėje, ir įvertinti, ar tokiu būdu nebus sunaikintos paveldo saugomos vertybės“, – aiškino A.Naureckaitė.
Įvertino turimus akmenis
Paveldosaugininkai drauge su savivaldybės atstovais buvo nuvykę į S.Dariaus ir S.Girėno oro uostą, kur akmenys saugomi.
Įvertino, kiek jų galima nušlifuoti ir kokią gatvės atkarpą išgrįsti.
„Kol kas sunku įvertinti, kaip jau paklotas grindinys atrodo, reikia palaukti kol darbai baigsis. Su savivaldybės atstovais planuojame susitikti kitą savaitę.
Kitas teismo posėdis numatytas gegužės 3 dieną. Bet jei iki to laiko pavyks rasti kompromisą ir sprendimą dėl naujojo grindinio, gal tuo viskas ir baigsis“, – vylėsi A.Naureckaitė.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikino, kad šlifuotais akmenimis bus nuklotas 50 kvadratinių metrų gatvės ruožas.
Norima, kad grindinys atitiktų ir paveldosaugininkų, ir kauniečių lūkesčius.
Uždengti grindinį reikia dėl to, kad tarpai tarp akmenų tvirtinami cemento mišiniu ir, laikantis technologijų, tam tikram laikui jį reikia pridengti.
„Šie darbai miestui nieko nekainuoja. Juos už savo pinigus atlieka darbus vykdanti bendrovė.
Jei bus pripažinta, kad nušlifuotų akmenų grindinys gali likti, už darbus bus sumokėta, kaip ir numatyta sutartyje“, – sakė A.Pakalniškis.
Nesugebėjo kauniečiams deramai paaiškinti
Andrijana Filinaitė, Kauno savivaldybės tarybos narė, konservatorė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė:
„Kol kas įvertinti, ar naujasis grindinys tinkamas, sunku, nes darbai nebaigti.
Pavyzdžių, kai grindiniui naudojami nušlifuoti akmenys, ir pasaulyje, ir Lietuvoje yra. Pavyzdžiui, takas, vedantis į Vilniaus Gedimino pilį, išgrįstas tokiais akmenimis ir jie ten dera.
Mano nuomone, savivaldybės atstovai jau kurį kartą nesugebėjo tinkamai paaiškini savo plano, surengti diskusijos ir pateikti visos informacijos paveldosaugininkams bei visuomenei, viskas buvo daroma paskubomis, dėl to kilo įvairių klausimų.“