Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas pabrėžė, kad, jeigu žiūrėtume į tendencijas, matytume, jog būna pakilimas, o vėliau – kritimas.
„Bendra tendencija rodo, kad kainos auga, ir jeigu, žiūrėtume globaliai, analitikai praneša, kad vasarą kaina galėtų siekti 125 ir 140 dolerių už barelį. Tai yra dar didesnės kainos nei dabar.
Atėjo atostogų sezonas, kuris didina degalų paklausą. Kinija atšaukė COVID-19 ribojimus, o tai didina degalų paklausą. Pasaulyje nėra tiek naujų rezervų, iš kurių būtų galima gauti naftą. Be to, Rusija praneša, kad ji mažins gavybą. Disbalansas akivaizdus ir jis yra ne vartotojų naudai“, – pastebėjo A.Vizickas.
„Pricer.lt“ portalo vadovas tvirtino, kad vartotojų elgsena keičiasi. Žmonės pradeda piltis ne pilnus bakus, o provincijos gyventojai, kuriems tenka važiuoti didelį atstumą į darbą, parduotuvę, atsisako pramogų, saldumynų ar dar kažko. Arba važiuoja kartu su kitais asmenimis.
„Jei kalbėtume apie energetikos rūšis, tai prasidėjus karui Ukrainoje dyzelino kaina siekė 10 centų daugiau nei benzino. Visa tai buvo dėl to, kad kilo dyzelino poreikis dėl žemės ūkio ir karo.
Dabar viskas grįžo į pirminę situaciją ir tas skirtumas išsilygino. Kalbant apie energetiką, situacija sudėtinga, nes nematome nė vienoje iš energetikos rūšių proveržio“, – dėstė pašnekovas.
Jo nuomone, galbūt žalioji energetika augs, nes ES skiria 220 mlrd. programai, kuri per trejus metus turi padidinti jos svorį, tačiau tai nėra stabilu ir patikima.
Per pandemiją, kai buvo sumažėjęs naftos poreikis, buvo užšaldyti visi vystymo projektai, o dabar jie po truputį atnaujinami dėl didelės pelno maržos, bet tai – ilgalaikiai procesai.
A.Vizickas kalbėjo, kad dabar savo veiksmais norime paveikti Rusijos biudžetą, jog mažiau finansuotume šią šalį, tačiau šiai dienai yra prekių deficitas, o vieną iš tiekėjų norime ignoruoti.
Nevažiuoja labai toli
Tačiau Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys pastebėjo, kad vairuotojų įpročiai nesikeičia. Jis mato, kad net kai kurie žmonės stovi vietoje įjungę variklį apie 10 minučių ir su kažkuo kalbasi.
Lietuviai sunkiai atsisako automobilių. Tą rodo didelės spūstys miestuose.
„Aišku, tolimesniuose ruožuose matyti mažiau automobilių, todėl greičiausiai žmonės skaičiuoja, kad nuvažiuojant į vieną ar kitą tašką reikia atlikti daugiau veiksmų.
Neturėtume analizuoti vien tik pagal benzino kainą ir dyzelino poreikį. Dyzeliu varomų automobilių pas mus yra daugiau, o dyzelino kaina kol kas mažesnė“, – tvirtino jis.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius tikino, kad benzino kaina išaugo dėl padidėjusio jo poreikio ir dėl Žaliojo kurso, kuris skatina naudoti mažiau taršius automobilius. Prieš keletą metų didesnė dalis stambių automobilių gamintojų pareiškė, kad pereina gaminti tik benzinu varomus automobilius. Be to, atsirado hibridiniai automobiliai, kurie varomi benzinu ir elektra.
Nuo vasario mėnesio pabaigos jau turime trečią kainų šuolį.
„Tačiau galutinė kaina rinkoje vis tiek išlieka didesnė. Pirmas šokas buvo po intervencijos, bet didelė kaina laikėsi tik porą dienų. Antras šokas – JAV pareiškimas atsisakyti rusiškos naftos, nors šios šalies rezervų pildymas sudarė nedidelę dalį procentais“, – teigė V.Šukys.
Taip pat pašnekovas minėjo, kad OPEC išgaunama ir rusiška nafta niekur nepradingo – dabar ji juda į Indiją, ten ją perdirba ir produktus veža į JAV.
Nepavyktų kovoti su kainų šokais
INVL grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad naftos rinka labai neefektyvi ir koncentruota, politizuota, todėl numatyti kainas – sudėtinga.
„Ilgą laiką užsistovėjusios aukštos naftos kainos iššaukia negrįžtamus procesus, o jie jau įsibėgėjo. Visa žalioji energetika klesti ir sulaukia didelių pinigų srautų į projektus, nes jau nebereikia valdžios paramos, kad jie atsipirktų.
Jie tapo patys savaime patrauklūs ir tai iššaukia teisingą kryptį energetinio balanso prasme įvairiose ES šalyse“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, šoko terapija, kuri transformuos mūsų energetiką, padarys ją nepriklausomą nuo Rusijos. Ekonomistė taip pat pridūrė,kad Vyriausybėms nelabai pavyktų kovoti su importuojamais kainų šokais, nes tai sunkiai prognozuojami dalykai ir ištekliai nėra beribiai.
„Tikriausiai tai nėra paskutinė krizė ir panašu, kad jų ateityje bus nemažai, todėl turime išlikti dinamiška, lanksčia šalimi, kuri neturi perteklinių skolų“, – paaiškino INVL grupės vyriausioji ekonomistė.
Dalis perlipo į viešąjį
„Linavos“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba akcentavo, kad šiuo metu svarsto kelti kainas dešimtadaliu ar net daugiau, arba susitarti su valstybe, Vyriausybe dėl kompensacijų išaugusiems kaštams degalams ir energetikai.
„Mes negalime ir toliau dirbti nuostolingai. Būsime priversti kelti kainas, jei Vyriausybė į tai nesureaguos“, – pažymėjo A.Burba.
Jis pastebėjo tendenciją, jog nemažai žmonių iš automobilių perlipo į viešąjį transportą, tačiau dabar bus priversti riboti kelionių skaičių.
I.Genytė-Pikčienė mano, kad reikėtų eiti keliu, kurį valdžia pasirinko kainų infliacijų krizės pradžioje: per pajamų didinimą pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. „Labai taupiai ir taikliai reikia naudoti viešųjų finansų išteklius ir didinti pajamas tiems gyventojams, kurie susiduria su infliacijos akistata aštriausiai ir sudėtingiausiai, jog jie patys iš pajamų galėtų padengti pakilusias kainas“, – teigė pašnekovė.
ES šalyse infliacija skirtinga, dabar didžiausia – Estijoje. Tą lemia pasirinkta kovos taktika su infliacija. Jei ją bandoma mažinti karpant pridėtinės vertės mokesčio tarifą ar kitus mokestinius tarifus, skaitinė infliacijos išraiška atrodo kukliau, tačiau tuo metu daromass platus poveikis ir išnaudojama nemažai viešųjų išteklių.
„Lietuva pasirinko remti gyventojų pajamas, todėl turime agresyvią infliacijos išraišką. Pajamų augimo tempas nemaža dalimi kompensuoja ir padeda išsaugoti gyventojų perkamąją galią, jei ne visą, tai didelę jos dalį“, – pridūrė INVL grupės vyriausioji ekonomistė.
