Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad rugsėjo pabaigoje ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad artimiausiu metu degalų kaina turėtų mažėti dėl mažesnės naftos kainos: „Kaina turėtų mažėti, nes nuo spalio matysime vis daugiau požymių, jog įsitvirtino recesija – tiek JAV, tiek Europos Sąjungos ekonomikoje.“
Taip pat jis buvo pažymėjęs, kad kol kas situacija dujų ir elektros rinkoje ketvirtą ketvirtį ir kitų metų pirmąjį ketvirtį bus labai įtempta, o tai reiškia, jog eurozonos valstybės gyvens aukštos infliacijos teritorijoje. Nemažai gyventojų pradės riboti savo vartojimą ir išlaidas. O nuo spalio iki gruodžio eurozonoje esančios pramonės įmonės gali pradėti stabdyti savo gamybą.
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas rugsėjo pabaigoje taip pat kalbėjo, jog nafta yra vienas iš nedaugelio produktų, kurio kaina keičiasi į gerąją pusę.
„Palyginti, kokia kaina siekė birželį, tai dabar turime normalesnę situaciją. Aišku, tai netiesiogiai atsispindi degalinių švieslentėse, nes žaliavinė nafta yra viena iš sudedamųjų dalių galutinei degalų kainai. Dyzelinas ne taip sparčiai pinga, kaip benzinas, tai greičiausiai susiję su taikomu embargu rusiškai naftai bei didesne gamybos savikaina“, – aiškino E.Cicėnas.
Įtaką padarė du dalykai
Ekonomistas Nerijus Mačiulis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad degalų kainos buvo sumažėjusios, kai naftos kaina nukrito iki 80 dolerių už barelį, o dabar OPEC nusprendė mažinti naftos gavybą, todėl kaina pakilo daugiau negu dešimtadaliu.
Kainų kilimui taip pat padarė įtaką euras, kuris atpigo dolerio atžvilgiu.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pridūrė, kad Europos centrinis bankas (ECB) nekelia palūkanų normų, kaip JAV centrinis bankas, todėl pinigų srautas juda JAV link.
„Geopolitinis neapibrėžtumas nepadeda eurui, nes dalis pinigų plūsta iš Europos į JAV“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
N.Mačiulis mano, kad degalų kainų kilimas neturėtų šokiruoti visuomenės, nes kaina išaugo apie 5 centus: „Tie nuolatiniai svyravimai tęsiasi visus metus.“
„10 centų padidėjimas ar sumažėjimas bus nuolatinė būsena, kai kyla abejonės dėl pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų ir galimo naftos kiekio suvartojimo. Tai nėra smarki kainų didėjimo tendencija. Kainos aukščiau 2 eurų neturėtų pakilti“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino ekonomistas.
Jo nuomone, degalų kainos dabar mažiausia problema, kuri turėtų gyventojams kelti nerimą.
Vasarį lauks iššūkiai
Ekonomistas Ž.Mauricas tikino, jog Saudo Arabija ir Rusija griežia pirmaisiais smuikais.
„Rusija įgavo labai daug galios ir panašu, kad OPEC+ organizacija nėra linkusi mažinti naftos kainų didindama pasiūlą“, – sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, ateityje su degalų kainomis gali būti visko – jeigu euras toliau silpnės, naftos kaina laikysis aukštesnė.
„Papildomas iššūkis gali laukti vasarį, kai Europos Sąjunga įves dyzelino importo embargą iš Rusijos. Europa apie 50 proc. dyzelino importuodavo iš Rusijos ir iki šiol nemažai jį iš ten importuoja. Dyzelinių automobilių prigamino, bet neinvestavo į dyzelino gamybos pajėgumus“, – naujienų portalui lrytas.lt pažymėjo Ž.Mauricas.
Tačiau iki sausio mėnesio turėtų mažėti degalų kaina, nes didėja recesijos tikimybė visam pasauliui, todėl, jei prognozės pasitvirtins, naftos kaina gali pasiekti pandeminį laikotarpį, kai už barelį buvo mokama 20–30 dolerių.
