Paprašęs pareigūnų surinkti ant tako pastatytus paspirtukus susidūrė su abejingumu: „Galite nelaukti“

Įsitikinę, kad pranešimai policijos pareigūnams dėl netinkamai paliktų paspirtukų neveiksmingi, aktyvūs vilniečiai nusprendė iš gatvių surinkti įsipykusias transporto priemones, nuvežti jas nuomojančiai įmonei ir už šią paslaugą pateikti sąskaitą.

Pirmąjį savaitgalį surinktus netvarkingai paliktus paspirtukus vilniečiai nuvežė į „Bolt“ biurą, neužmiršdami įmonei priminti, kad jai sutaupė 2200 eurų.<br>E.Kriščiūno nuotr.
Pirmąjį savaitgalį surinktus netvarkingai paliktus paspirtukus vilniečiai nuvežė į „Bolt“ biurą, neužmiršdami įmonei priminti, kad jai sutaupė 2200 eurų.<br>E.Kriščiūno nuotr.
Elektriniai paspirtukai mieste dažnai paliekami netvarkingai, bet policija į nuolatinius žmonių skundus nereaguoja.
Elektriniai paspirtukai mieste dažnai paliekami netvarkingai, bet policija į nuolatinius žmonių skundus nereaguoja.
Elektriniai paspirtukai mieste dažnai paliekami netvarkingai, bet policija į nuolatinius žmonių skundus nereaguoja.
Elektriniai paspirtukai mieste dažnai paliekami netvarkingai, bet policija į nuolatinius žmonių skundus nereaguoja.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 13, 2022, 7:15 PM

Fotografuoti numestus ir kliūvančius pėstiesiems ir net vairuotojams paspirtukus, o paskui nuotraukas siųsti policijai – beviltiškas reikalas. Pareigūnai net neieško, kas paliko eismui trukdančias transporto priemones.

Tuo įsitikinę Lietuvos pėsčiųjų asociacijos nariai išsekus kantrybei du savaitgalius išsinuomojo mikroautobusą ir surinko gatvėse trukdančius paspirtukus.

Nors juos nuomojanti įmonė „Bolt“ dėl tokių akcijų kreipėsi į policiją, pėsčiųjų žygių entuziastai nežada nusileisti. Pasitelkę į pagalbą teisininkus jie mėgins įrodyti, kad numestas paspirtukas – tai radinys, kurį būtina perduoti savininkui.

Siūlė kreiptis į valdžią

Lietuvos pėsčiųjų asociacija ir kiti aktyvūs vilniečiai prieš dvi savaites antrą kartą mėgino atkreipti įmonės „Bolt“ dėmesį į netvarkingai gatvėse paliekamus paspirtukus.

Kaip ir pirmą kartą, išsinuomoję mikroautobusą jie nuo Žirmūnų pradėjo rinkti eismui trukdančius arba pavojingose vietose paliktus elektrinius paspirtukus.

Kad pareigūnai yra abejingi šiai problemai, po akcijos aktyvistas vilnietis Eduardas Kriščiūnas iliustravo pokalbių su policijos ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais įrašais.

Pastebėjęs Saulėtekio alėjoje ant dviračių tako stovinčius paspirtukus jis pirmiausia paskambino Viešosios tvarkos skyriaus budėtojui.

E.Kriščiūnas pasiūlė patiems pareigūnams atvažiuoti ir paspirtukus sustatyti ten, kur jie nekliudytų eismui.

Nors vilnietis priminė, kad savivaldybė yra gatvių savininkė ir privalo atsakyti už eismo saugumą, Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas Žilvinas Jucius patarė kreiptis į valdžią, nes nei jis, nei kolegos paspirtukų nelies.

Ž.Jucius sakė, kad valdžia šeštadienį nedirba, o vienintelis Viešosios tvarkos skyriaus ekipažas važinėja tik po Senamiestį.

Pripažinęs, kad numestų paspirtukų problema yra, buvęs kelių policijos pareigūnas Ž.Jucius niekuo negalėjo E.Kriščiūnui padėti.

Laukė ilgiau nei valandą

Paskui E.Kriščiūnas paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu. Budėtojas pasiūlė netvarkingai paliktus paspirtukus nufotografuoti ir nuotraukas išsiųsti e.policijai. E.Kriščiūnas priminė, kad tai daro jau dvejus metus, o rezultato – jokio.

Nors budėtojas paaiškino, kad pareigūnų teks palaukti, E.Kriščiūnas užsispyrė – lauks. Nesulaukęs ilgiau nei valandą jis vėl paskambino. Šį kartą atsiliepė kitas suirzęs budėtojas, jis pareiškė, kad yra svarbesnių A ir B lygio įvykių, o numesti paspirtukai priskiriami tik C lygiui.

Budėtojas neslėpė, kad į C lygio įvykį policininkai privalo reaguoti per valandą, ir pridūrė: „Šiuo atveju galima truputėlį ilgiau.“

„Ką aš turiu daryti? Nufotografuoti? Bet dėl to paspirtukai nuo dviračių tako juk nepasitrauks“, – pyktelėjo ir E.Kriščiūnas.

Į tai jis sulaukė abejingos budėtojo reakcijos: „Galite nelaukti.“

E.Kriščiūnas pasiūlė, kad pats su bendraminčiais surinks paspirtukus ir atveš į policijos saugojimo aikštelę. Bet pareigūnas tikino, kad tokios aikštelės nėra.

Jau akivaizdžiai nesitvardantis Nazarovu prisistatęs budėtojas rėžė, kad skambintojas gali rašyti skundą, ir baigė pokalbį numesdamas ragelį.

Įmonė 264 eurų nesumokėjo

Pirmąjį savaitgalį surinktus paspirtukus vilniečiai nuvežė į „Bolt“ biurą, neužmiršdami įmonei priminti, kad jai sutaupė 2200 eurų.

Kaip? Akcijos sumanytojai, surinkę 44 numestus paspirtukus, informavo, kad mažiausia bauda už trukdymą eismui yra 15 eurų.

Be to, jeigu policija uoliai dirbtų savo darbą, ji ne tik skirtų baudas, bet ir nuvežtų paspirtukus į saugojimo aikštelę, kaip išgabena automobilius.

Tada tektų susimokėti ir už paspirtukų saugojimą, ir už nuvežimą. Žinoma, tokių atvejų nebuvo pasitaikę.

Tad akcijos sumanytojai geranoriškai siūlė „Bolt“ susimokėti tik 264 eurus, kuriuos išleido nuomodamiesi mikroautobusą paspirtukams vežti.

Ateityje šias paspirtukų rinkimo akcijas aktyvistai žada kartoti, o jų dažnumas priklausys nuo turimų lėšų.

Jei paramos surinktų pakankamai, kviestų į pagalbą ir moksleivių tėvus. Tėvai galėtų padirbėti vairuotojais, o vyresni moksleiviai pavežiotų paspirtukus.

„Taip vaikai suvoktų, kaip svarbu būti socialiam ir nemėtyti paspirtukų ar dviračių bet kaip“, – aiškino akcijos sumanytojai.

Už radinį – atlyginimas

Užuot apmokėjusi sąskaitą, „Bolt“ dėl savavališko turto naudojimo kreipėsi į policiją.

Tačiau Lietuvos pėsčiųjų asociacija abi akcijas vadina legaliomis. Jos atstovai citavo Civilinį kodeksą, kuriame rašoma, kad radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas.

Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti.

Tai akcijų dalyviai ir darė – vieną kartą surinktus paspirtukus perdavė „Bolt“, kitą kartą bandė įsiūlyti policijai.

Beje, Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidų daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą.

Karą paspirtukams paskelbę vilniečiai prisiminė ir Kelių eismo taisykles, kuriose nurodyta, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai ar kelio savininkui.

„Bolt“ pastaruoju metu dėl numestų paspirtukų besipiktinantiems vilniečiams pradėjo aiškinti, kad juos vis dėlto galima pajudinti, nutraukti į kitą vietą nekreipiant dėmesio į skleidžiamus signalus.

Sistema tinkamai neveikia

Prieš tris mėnesius susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ pristatė naujovę – elektriniuose paspirtukuose veikiančią tinkamo parkavimo patikros sistemą, gebančią atpažinti nuotraukoje netinkamai paliktą paspirtuką.

Mat prieš paliekant paspirtuką jį būtina nufotografuoti ir nuotrauką nusiųsti įmonei.

Patikros sistema paremta 150 tūkst. nuotraukų archyvu, kuris akimirksniu sugretina su jomis kiekvieną vartotojų padarytą nuotrauką.

Tikėtasi, kad programėlėje gaunami pranešimai skatins vartotojus būti atidesnius ir gerins paspirtukų parkavimo kultūrą. Kodėl ši transporto priemonė iki šiol mėtoma kur pakliuvo, „Bolt“ atstovas Mantas Čižas „Sostinei“ nepanoro paaiškinti.

Inovacijos kūrėjų teigimu, kelias savaites sistema kaupė vartotojų nuotraukų archyvą, kad prisitaikytų prie miestų gatvių vaizdų ir savivaldybių rekomendacijų.

„Netinkamo paspirtukų parkavimo problema pastebima visų, nes vartotojų kultūra negali suspėti su tokiu staigiu šios transporto priemonės populiarumo šuoliu, kokį išgyvename Lietuvoje. Kita vertus, jos sprendimas išskirtinai priklauso nuo pačių vartotojų.

Prie kiekvieno paspirtukininko nepastatysi prižiūrėtojo, neužteks ir akių išanalizuoti kiekvienos kelionės pabaigoje fiksuojamą vaizdelį. Gerai, kad dirbtiniam intelektui mūsų žmogiškos problemos šiandien jau lengvai įveikiamos“, – pristatydamas naujovę džiūgavo „Bolt“ dalijimosi paslaugų vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta.

Pasak jo, nuolat pildoma nuotraukų duomenų bazė palaipsniui didins sistemos tikslumą ir galės perspėti vartotojus vis dažniau.

Vartotojus reikia šviesti

Anksčiau šiais metais „Bolt“ inžinieriai atliko sistemos bandymus Stokholmo mieste. Kaip parodė pirmasis testavimas Švedijos sostinėje, nuolat gaunami perspėjimai netvarkingai paliktų paspirtukų skaičių iškart sumažino 20 procentų.

„Šiuo metu pagrindinė problema, kurią sprendžiame su miestų savivaldybėmis, yra vartotojų edukacija. Nors nepasitenkinimo netinkamu parkavimu netrūksta, didelė dalis vartotojų tiesiog nežino ir nesusimąsto, kad jų paliktas paspirtukas sudaro kliūčių kitiems eismo dalyviams“, – neslėpė E.Balta.

Jis įsitikinęs, kad, įveikus šią visuotinę žinių spragą, tinkami įpročiai susikurtų gana greitai, nes dauguma vartotojų „Bolt“ paspirtukus naudoja nuolat.

Vis dėlto kartais „Bolt“ sureaguoja į vilniečių skundus.

Taip buvo praėjusiais metais, kai Skroblų gatvėje gyvenantys žmonės, turintys regėjimo negalią, pradėjo skųstis dėl numestų paspirtukų.

„Bolt“ Skroblų gatvę išbraukė iš paspirtukų parkavimo zonų. Bet tokių atvejų – vienetai.

O savivaldybė pavedė įmonei „Susisiekimo paslaugos“ parengti žemėlapius, kuriuose būtų pažymėtos vietos Senamiestyje, kuriose draudžiama palikti paspirtukus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.