Lrytas.lt pradėjus domėtis šia istorija paaiškėjo, kad teoriškai, su panašiomis problemomis galima susidurti ne tik Estijoje, bet ir kitose ES valstybėse, jei skirsis nacionaliniai reikalavimai, nustatyti transporto priemonių iš trečiųjų šalių, kurios jau buvo registruotos Lietuvoje, registracijai tose šalyse.
Adomas pasakoja, kad nuolat gyvendamas Estijoje, tačiau čia važinėdamas Lietuvoje registruotu automobiliu ne visada jaučiasi komfortiškai. Įvairūs draudimo niuansai, Lietuvoje privaloma techninė apžiūra ir kitos smulkmenos vyrui vis kišo mintį, kad žymiai patogiau būtų naudotis vietoje registruota mašina.
„Kaip tik ir situacija susiklostė tokia, kad senuko automobilio, su kuriuo važinėjau iki tol, jau reikėjo atsisakyti. Tad pradėjau dairytis kito“, – pasakojo Adomas.
Galiausiai vyras išsirinko sau tinkamą 2015 metų gamybos „Audi A4“. Kadangi automobiliai Estijoje brangesni, vyras mašiną iš jau naudotų rinkosi Lietuvoje.
„Estai dažnai perka automobilius ar motociklus Lietuvoje, nes kainų skirtumas tikrai jaučiasi. Žinau, kad yra perpardavinėtojų, kurie transporto priemones nupirkę Lietuvoje, vėliau parduoda Estijoje ir iš to net sugeba uždirbti. Tad abejonių, kur pirkti automobilį, man nebuvo“, – sakė pašnekovas.
Vienintelis dalykas, kuris vyrą neraminto, buvo tas, jog automobilio kilmė – ne Europos Sąjunga. Adomo išsirinktas automobilis buvo skirtas Kanados rinkai. Prieš kelerius metus jis buvo atgabentas į Lietuvą, čia užregistruotas ir pora-trejeta metų čia buvo eksploatuojamas.
Tikino, kad problemų neturėtų kilti
Kiekvienas automobilis, kurį norima registruoti Estijoje, visų pirma privalo praeiti vadinamają „priešregistracinę inspekciją“. Formaliai tai reikalinga tam, kad būtų įsitikinta, jog transporto priemonė atitinka Estijoje taikomus techninius reikalavimus.
Ši priešregistracinis patikrinimas taikomas ne tik regitracijos atveju, bet ir pavyzdžiui, pasikeitus transporto priemonės spalvai ar pan.
„Tai tarsi rutininis reikalas, tačiau buvo neramu dėl automobilio kilmės. Buvau girdėjęs, jog šioje inspekcijoje kartais kyla problemų su transporto priemonėmis iš trečiųjų šalių. Tad pradėjau domėtis Estijos institucijose, kokių gali kilti nesklandumų mano atveju. Domėjausi aš pats.
Kad vėliau nekiltų nesusipratimų dėl kažkokių kalbinių niuansų, man į pagalbą atėjo ir mano bičiuliai estai. Visais atvejais buvau patikintas, kad problemų neturėtų kilti. Nors mano naujasis automobilis ir atgabentas iš trečiosios šalies, jis jau buvo registruotas Europos Sąjungoje ir čia eksploatuotas. Tad viskas turėtų būti sklandu“, – pasakojo Adomas.
Registracija kaip reikiant galėjo patuštinti piniginę
Tačiau būtent šioje priešregistracinėje inspekcijoje problemos ir prasidėjo. Pasak Adomo, automobilis buvo matuojamas vos ne su metru, o Estijos transporto departamento darbuotojai, vykdantys patikrą, vis kartojo, kad nepaisant to, jog mašina jau buvo registruota Europos Sąjungoje, Lietuva apie ją pateikia labai mažai duomenų, tad visus šiuos trūkstamus techninius parametrus teks nustatyti vietoje.
„Pagal pirminį paskaičiavimą, man praeiti tą priešregistracinę patikrą būtų kainavę dar mažiausiai tūkstantį eurų. Pinigai ten turėjo būti mokami visur. Įvairių emisijų matavimai kainuotų brangiausiai. O kur paskui dar pati registracija, estiška techninė apžiūra...“, – nusivylimo nesėkminga automobilio registracija Estijoje neslėpė lietuvis.
Pasak jo, patikrą vykdę darbuotojai buvo tikrai geranoriški, tačiau kažkuo realiai pagelbėti jie nelabai ir galėjo – tokia tvarka jų šalyje ir jie tiesiog dirba savo darbą. Kaip patys sakė Adomui, Lietuva yra bene vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri registruoja tik minimalius transporto priemonių iš trečiųjų šalių techninius duomenis, tad norint registruoti „Audi“ Estijoje, teks atlikti privalomas ekspertizes.
„Taip ir lieka neaišku, galioja Europos Sąjungoje kažkokie bendri reikalavimai automobilių iš trečiųjų šalių registracijai ar ne?“, – klausia Adomas, galiausiai atsisakęs minties automobilį registruoti Estijoje.
Estijai trūksta duomenų, kuriuos gauna iš Lietuvos
„Estija vadovaujasi principu, kad kiekvienas į Europos rinką patenkanti transporto priemonė privalo turėti standartinį patvirtinimą. Tai galioja ir jau naudotoms ar registruotoms transporto priemonėms. Būtent todėl transporto priemonės, kurių kilmės šalis ne ES (o pavyzdžiui – JAV), turi gauti Estijos nacionalinį individualų patvirtinimą“, – lrytas.lt informavo Estijos transporto departamento atstovas Erki Varma.
Pasak jo, atliekant šį patvirtinimą tikrinama ar automobilio variklio emisijos (EURO) ir triukšmo lygiai atitinka nurodytus pirmos registracijos metu. Būtent ši dalis kainuoja brangiausiai, kadangi automobilio savininkas turi atlikti specialią ekspertizę ir gauti jos ataskaitą.
„Jei automobilis iš trečiosios šalies (pavyzdžiui – JAV) jau buvo registruotas ES valstybėje narėje, Estija pripažįsta toje valstybėje narėje padarytą nacionalinį individualų patvirtinimą, kai jis pateikiamas Estijos valdžios institucijai arba bent jau gaunama informacija, kad automobilio variklio emisijos ir triukšmo lygiai atitinka europinius reikalavimus. Šią informaciją teikia dauguma ES valstybių narių (pavyzdžiui – Latvija, Vokietija ir kt.)“, – tvirtina Erki Varma.
Paprašytas patikslinti ar būtent šie duomenys ir yra tai, ko Lietuva nepateikia savo duomenų bazėse, prieinamose ir užsienio partneriams, Estijos atstovas buvo konkretus: „Taip, teisingai. Automobilio variklio emisijos ir garso lygiai yra kaip tik tie duomenys, kurių Estijos pusė negauna iš Lietuvos“.
„Regitra“ tik vykdo LTSA nustatytus reikalavimus
Valstybės įmonės „Regitra“, registruojančios transporto priemones Lietuvoje atstovė Emilija Bardauskienė sako, kad grįžtamojo ryšio, kaip žmonėms sekasi automobilius įregistruoti kitose užsienio šalyse, jos atstovaujama institucija praktiškai negauna. „Regitros“ darbuotojams kol kas neteko girdėti apie masinius atvejus, kad Lietuvoje registruotus automobilius būtų sunku užregistruoti kitur.
„Lietuvoje registruojamos tokios transporto priemonės, kurios atitinka Europos ekonominėje erdvėje (EEE) nustatytus reikalavimus, įtvirtintus ES teisės aktuose. Kitaip tariant, jos turi atitikti bendrus nustatytus techninius, saugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurie yra taikomi visose EEE šalyse“, – teigia E.Bardauskienė.
Greta bendrų reikalavimų, kiekviena šalis narė gali nusistatyti savo nacionalinius papildomus reikalavimus, kurie taikomi iš trečiųjų šalių įvežtoms transporto priemonėms arba toms, kurios buvo įvežtos iš EEE šalies, tačiau ten nebuvo registruotos. Mūsų šalyje šiuos reikalavimus nustato Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
„Taigi, jei transporto priemonė buvo registruota kurioje nors EEE šalyje, tai reiškia, jog ji jau atitinka nustatytus reikalavimus ir jokių papildomų procedūrų prieš registraciją atlikti nereikia. Tokiu atveju duomenys apie transporto priemonę iš užsienio šalyje išduoto registracijos liudijimo yra perkeliami į lietuvišką.
Kitokia situacija yra su iš trečiųjų šalių atkeliavusiais naudotais lengvaisiais automobiliais. Jiems papildomai reikės atlikti individualų patvirtinimą, kuris patvirtintų, jog įregistruojama transporto priemonė atitinka nacionalinius, t.y. Lietuvos, reikalavimus. Tokiais atvejais reikia kreiptis į technines ekspertizės paslaugas teikiančias įmones. Jos išduos techninės ekspertizės pažymą, kurią reikės pateikti „Regitroje“. „Regitra“ techninius automobilių duomenis tvarko ir perkelia į Kelių transporto priemonių registrą būtent tokia apimtimi, kokia yra numatyta šioje pažymoje“, – lrytas.lt informavo „Regitros“ atstovė.
Automobiliai iš trečiųjų šalių dažnai neatitinka ES reikalavimų
Kadangi iš trečiųjų šalių įvežamų transporto priemonių individualaus patvirtinimo tvarką ir reikalavimus Lietuvoje nustato LTSA, lrytas.lt kreipėsi ir į šios administracijos atstovus su prašymu paaiškinti, kodėl kartais skiriasi ES šalių narių nustatyti nacionaliniai reikalavimai, kokios taikomos patvirtinimo procedūros ir matavimai, kaip nustatoma reikalinga automobilių techninių duomenų apimtis.
Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė irgi teigia, kad LTSA nėra žinoma atvejų, kai dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų žmonėms kyla problemų kitose ES šalyse registruoti transporto priemones iš Lietuvos, kurių kilmės šalis ne ES. LTSA taip pat ir nėra sulaukusi prašymų ar paklausimų padėti spręsti tokias problemas.
„Transporto priemonės, įvežamos į Lietuvą iš ne ES šalių, labai dažnai neatitinka ES reikalavimų, kurie taikomi ES rinkai skirtoms transporto priemonėms. Nepaisant to, tokioms transporto priemonėms įregistruoti Lietuvoje nustatytas mechanizmas leidžiamas ES teisės aktais, kai joms suteikiamas nacionalinis individualus patvirtinimas, pagal alternatyvius šalies reikalavimus. Didžioji dauguma tokių reikalavimų paremti ES normomis, tačiau dažnu atveju nereikalaujama jas atitikti pilna apimtimi ar būti sertifikuotoms.
Vienas iš alternatyvių reikalavimų – susijęs su transporto priemonės išmetamaisiais teršalais, o pvz., transporto priemonės pagamintos JAV rinkai, neturi įrodymų arba neatitinka ES reikalavimų, todėl Lietuvoje tokios transporto priemonės pripažįstamos pagal JAV galiojančias FMVSS (federal Motor vehicle safety standarts) normas.
Transporto priemonė turi atitikti pirmosios registracijos metu galiojusius ekologinius reikalavimus pagal Europos sąjungos direktyvas ar reglamentus, JT EEK taisykles ar Kalifornijos taisyklių kodekso, ar Jungtinių Amerikos valstijų Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimus.
Nepaisant to, kad ES reglamentai leidžia tokioms transporto priemonėms patekti į nacionalinę šalies rinką, individualus tokių transporto priemonių patvirtinimo galiojimas apribojamas transporto priemonės patvirtinimą suteikusios valstybės narės teritorijoje“, – teigia E.Kučinskaitė.
Ji taip pat tvirtina, kad LTSA nėra žinomi kitų šalių nacionaliniai reikalavimai, tad Estijoje taikomos tvarkos ji negali komentuoti. Tačiau pabrėžia, kad Lietuvos taikomi nacionaliniai reikalavimai nėra per maži, kad būtų įgyvendinta ES politika transporto priemonių reguliavimui.
Patarimas vienas – domėtis nacionaliniais reikalavimais
„Lietuvoje pripažįstama JAV arba Kanados reikalavimų atitiktis, tačiau jos negalima prilyginti euro normai, todėl konkretūs duomenys nėra kaupiami ir bendrinami kitoms šalims narėms. Jei automobilis iš JAV arba Kanados Estijoje yra tinkamas, ir jiems reikalingi konkretūs matavimo priemonių rodmenys, jie patys tai gali pasitikrinti“, – tvirtina LTSA atstovė, komentuodama Adomo istoriją.
Pasak E.Kučinskaitės, Lietuva transporto priemonėse iš trečiųjų šalių nematuoja triukšmo lygio, nebent kyla įtarimas, kad jis viršijama. Bet kokiu atveju, triukšmo lygis turi atitikti ES direktyvas. LTSA atstovė teigia, kad Estijoje reikalingi duomenys dėl transporto priemonių iš trečiųjų šalių emisijos ir triukšmo lygio mūsų šalyje tiesiog nekaupiami.
„Nėra duomenų, kuriuos galima būtų perduoti. Jei reikalautume atlikti procedūras, kurios taikomos Estijoje, turbūt Lietuvoje būtų labai sunku ir brangu įregistruoti automobilį, todėl pasikartosime – tai yra nacionalinis patvirtinimas galiojantis tik Lietuvoje. Automobilis iš trečiųjų šalių registruotas Lietuvoje ir vėliau parduotas į Estiją turi pereiti visus patikrinimus pagal šios šalies nacionalinius reikalavimus. Taip pat nėra tarp šalių įsipareigojimo ar tarpusavio susitarimo keistis duomenimis, kai automobilis pirktas iš trečiųjų šalių“, – teigia E.Kučinskaitė.
Tad LTSA atstovė žmonėms, norintiems išvengti problemų dėl automobilių iš trečiųjų šalių registracijos Europos Sąjungoje, prieš jas įsigyjant siūlo pirmiausia pasidomėti, kokie reikalavimai ir kas jų laukia įsigyjant automobilius, kurie yra skirti ne ES rinkai. Nes norint tokį automobilį įregistruoti, teks vadovautis nacionaliniais reikalavimais, o jie skirtingose šalyse gali skirtis.
