Juokas pro ašaras: dviem multimodalinėms aikštelėms ties Šilo tiltu ir Olandų žiedu įrengti išleista 160 tūkst. eurų, o pastarajai perkelti prireiks dar 130 tūkst. eurų.
Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovai jau pernai įrengiant aikštelę prie Olandų žiedo kritikavo jos vietą, bet savivaldybei ir jos įmonei „Susisiekimo paslaugos“ buvo nė motais.
Vietoj vienos atsiras dvi
Jau netrukus aikštelė prie Olandų žiedo bus panaikinta ir išskaidyta į dvi.
Dabar savivaldybė nusprendė, kad jos turi būti įrengtos ties geležinkelio stotimi ir Naujininkų žiedu. Kartu bus pakeistas dviejų naujų aikštelių dizainas.
Prieš tai įmonei „Susisiekimo paslaugos“ teks surasti naujas vietas aikštelėms, su Eismo organizavimo skyriumi suderinti darbų finansavimo klausimus.
Aišku net ne specialistui
„Per švelnu tai pavadinti neūkiškumu. Tai – vienas lėšų švaistymo pavyzdžių“, – įsitikinęs savivaldybės tarybos opozicinės demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Žilvinas Šilgalis.
Anot jo, tokių pavyzdžių mieste daugybė: „Ką jau kalbėti apie įgyvendinamus projektus, jeigu savivaldybė be skandalų net nacionalinio stadiono ar Profsąjungų rūmų nugriauti nesugeba, o paskui baudas moka.“
Ž.Šilgalio nuomone, taip nutinka dėl to, kad savivaldybė numoja ranka į projektų vykdymo kontrolę, be to, trūksta tinkamo planavimo.
„Kodėl dabar reikia aikštelę prie Olandų žiedo perkelti į kitą vietą? Juk iš pat pradžių net ne specialistui buvo aišku, kad dviratininkams tai nepatogi vieta. Supratus, kad tai nesąmonė, klaidą reikia ištaisyti, bet kiek tai kainuoja?“ – klausė Ž.Šilgalis.
Jį stebina ir perkėlimo kaina: „Tai juk nėra koks nors ypatingas statinys, už tokią pinigų sumą kelias būdeles galima nupirkti.“
Nesikalbėti tapo įprasta
Ž.Šilgalį stebina ir tai, kad Vilniuje nuolat brukamas Amsterdamo pavyzdys: „Kas tinka tam miestui, nebūtinai tinka mums. Nereikėtų pamiršti ir to, kad Amsterdamas yra lygumų miestas, ten labai patogu važinėti dviračiais, todėl taip išplėtota jų infrastruktūra. Vilniuje – kas kita.
Jo manymu, dėl to, kad aklai pasiskolinami pavyzdžiai, atsiranda dar daugiau problemų.
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius minėjo kitą savivaldybės bėdą – nesikalbėjimą.
Dar tik įrengiant aikštelę ties Olandų žiedu jo kolega Eduardas Kriščiūnas aršiai kritikavo pasirinktą vietą, bet į jo žodžius nebuvo atsižvelgta.
„Su mumis niekas nesikalbėjo, nors būtume pasiūlę multimodalines aikšteles įrengti miesto pakraščiuose. Dabar nieko nežinome ir apie savivaldybės žadamas dviračių saugyklų vietas“, – kalbėjo J.Ingelevičius.
Jis užsiminė, kad savivaldybė, taip skatindama vadinamąjį darnų judumą, dviratininkų bendrijos atstovus į susitikimus kviečia labai retai.
Jei jie per viešuosius projektų svarstymus išsako pastabas, dažniausiai tai daro savo iniciatyva, o ne savivaldybės kvietimu.
Nori pirkti kuo greičiau
Savivaldybė skuba ir pirkdama naujas dviračių aikšteles prie gyvenamųjų namų.
Tam bus skiriama milžiniška pinigų suma, prie anksčiau tam numatytų 390 tūkst. eurų pridedant dar 434 tūkst. eurų.
Aikšteles savivaldybė siekia įsigyti kuo greičiau, todėl į pasitarimo dėl šio klausimo protokolą įrašė: „Skelbti projekto rangos darbų pirkimą galimai trumpiausiais terminais.“
Savivaldybė kuo skubiau kreipsis į Centrinę projektų valdymo agentūrą dėl finansavimo sutarties ES lėšomis pakeitimo, keičiant bendrą projekto vertę – ją didinant miesto lėšomis.
Žarstė europinius pinigus
„Susisiekimo paslaugų“ Eismo organizavimo skyriaus grupės vadovas Jonas Simutis tikino, kad multimodalinės aikštelės prie Šilo tilto ir Olandų žiedo prigijo ir veikia. Jo žodžiais, Olandų žiedo aikštelė išskaidoma ir perkeliama tik dėl to, kad jos efektyvumas kitur esą galėtų būti gerokai didesnis.
Šios dvi aikštelės tose vietose atsirado dėl to, kad buvo įrengtos įgyvendinant ES projektą, kuriame buvo numatytos labai aiškios gairės dėl multimodalinių aikštelių vietos, – jos turi būti Antakalnyje ir prie svarbių transporto mazgų.
J.Simutis neslėpė, kad svarbus buvo ir laisvos žemės klausimas: „Būtent šios priežastys ir lėmė, kad aikštelės buvo įrengtos tikrai ne pačiose geriausiose vietose.“
Tačiau tai „Susisiekimo paslaugoms“ neatrodo didelė bėda: beveik visi pinigai multimodalinėms aikštelėms buvo skirti ES, savivaldybės indėlis – į aikštelių vizualizacijas ir aplinkos sutvarkymo darbus.
Siūlo derinti keliones
Įrengdama aikšteles ties Olandų žiedu ir Šilto tiltu savivaldybė tikėjosi, kad vilniečiai, jose palikę dviračius, persės į miesto transportą ir keliaus toliau.
Aikštelėse galima palikti įprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus. Persėdę į miesto transportą ar toliau keliaudami pėsčiomis vilniečiai skatinami pasitelkti kelis keliavimo būdus ar išbandyti naujus.
„Derindami kelis judėjimo būdus – o tai jau paplitusi praktika daugelyje pasaulio miestų – galite prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo, taip pat rinktis aktyvesnį, tvaresnį gyvenimo būdą“, – taip prieš metus pristatydami aikšteles siūlė savivaldybės atstovai.
Aikštelėse įrengti durų užraktai, dviejų aukštų dviračių stovai, specialūs paspirtukų stovai ir elektros lizdai jiems įkrauti. Iš viso jose – 48 vietos dviračiams ir 4 paspirtukams.
Dviračių saugojimo paslauga nemokama, o aikštelėmis gali naudotis visi ne jaunesni kaip 14 metų asmenys, turintys Vilniečio kortelę. Ją būtina užregistruoti „Susisiekimo paslaugų“ klientų savitarnos svetainėje ir aktyvinti naudojimosi multimodalinėmis aikštelėmis paslaugą.
Po pertvarkų – visiems prastesnės sąlygos
Dviratininkų bendrijos atstovas J.Ingelevičius minėjo, kad savivaldybė neatsižvelgia į pagrindinę dviratininkų pastabą: atliekant bet kurios gatvės rekonstrukciją būtina atsižvelgti į jos funkciją.
Pastaraisiais metais gatvėse atlikta daug pertvarkų, sukėlusių ne tik vairuotojų, pėsčiųjų, bet ir dviratininkų nepasitenkinimą.
J.Ingelevičius tai iliustravo pavyzdžiu: D kategorijos gatvės skiriamos ramiam eismui, todėl į jas nereikėtų grūsti dviračių takų. Dviračiai turėtų važiuoti kartu su automobiliais.
„Tarkime, Giedraičių gatvėje po rekonstrukcijos atsirado siauri šaligatviai pėstiesiems, siauri dviračių takai. Visiems blogai. Kaip tai būtų daroma Nyderlanduose? Ten būtų įrengta dviračių gatvė, ribojamas automobilių tranzitas, mašinomis būtų leidžiama tik gyventojams privažiuoti iki namų. Tada ir šaligatviai būtų platesni, ir dviratininkams geresnės sąlygos“, – vardijo J.Ingelevičius.
Dar didesnis kuriozas – Algirdo gatvė. Nors ji taip pat D kategorijos ir turėtų būti be dviračių tako, vienoje pusėje jis įrengtas. Ir ne bet koks, o labai platus. Dėl to sumažėjo automobilių stovėjimo vietų.
Kai gyventojai dėl to pradėjo skųstis, projektas buvo taisomas ir vienoje Algirdo gatvės atkarpoje atsirado vienpusis eismas bei automobilių stovėjimo vietos.
