Labai norėčiau, kad į mūsų prašymus atsirašinėjantys valdininkai nors savaitę susikeistų su mumis vietomis.
Ar ir tada jie tvirtintų, kad viskas yra gerai, o gal iš tiesų sunerimtų ir imtų ką nors keisti?“, – klausė į portalą lrytas.lt kreipusis Šiaulių rajono asociacijos „Sutkūnų bendruomenė“ pirmininko pavaduotoja 49 metų Eglė Narvilė.
Ši moteris jau kelerius metus Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovams bando įrodyti, kad eismo sąlygos šalia Sutkūnų besidriekiančio kelio Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė ruože kelia pavojų gyventojams ir kad reikia imtis priemonių, kol dar neįvyko nelaimė.
Į miestą – tik automobiliu ar autobusu
Greta Šiaulių esanti Sutkūnų gyvenvietė plečiasi. Jos gyventojų skaičius jau viršijo pusę tūkstančio ir pastoviai auga, nes už kelių kilometrų nuo didmiesčio esantys sklypai traukia naujakurius.
Tačiau vos tik persikėlę į Sutkūnus naujakuriai supranta, kad atsidūrė ne Šiaulių priemiestyje, o užkampyje.
Maršrutinis autobusas į Šiaulius vyksta retai. Savaitgaliais visuomeninio susisiekimo tarp Sutkūnų ir Šiaulių nėra. Vienintelė išeitis – nuosavas automobilis. Juo sutkūniškiai naudojasi vykdami į darbą, veždami vaikus į mokyklas.
Grįžti į namus po pamokų ar popamokinės veiklos mokiniams tenka jau patiems.
Autobusų stotelė yra kitoje Naujosios Akmenės ir Šiaulių aplinkkelio link vedančio kelio pusėje. Automobilių srautas šiame kelyje didelis, greitis yra ribojamas tik iki 70 kilometrų per valandą. Vieta, kur kelią kerta iš autobuso išlipę keleiviai, yra neapšviesta ir blogai matoma.
Nuo Šiaulių miesto ribos iki Sutkūnų – vos 660 metrų. Tokį atstumą būtų galima įveikti ir pėsčiomis ar dviračiu. Tačiau eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu siauru, kelkraščių neturinčiu magistraliniu keliu, kuriame gausu abiem kryptimis važiuojančių automobilių, galėtų tik savižudis.
Gyventojų argumentai valdininkams nė motais
Į asociaciją „Sutkūnų bendruomenė“ susibūrę sutkūniškiai ne kartą bandė prašyti šį kelią administruojančios LAKD įrengti pėsčiųjų-dviračių taką ar bent jau pėsčiųjų perėją prie maršrutinio autobuso stotelės, o greitį šiame ruože apriboti iki 50 km/h.
Dėl savo bėdų „Sutkūnų bendruomenė“ kreipėsi ir į policiją.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovams sutkūniškių argumentai pasirodė svarūs. Jie taip pat savo ruožtu kreipėsi į LAKD, tačiau realią padėtį matančių policijos pareigūnų argumentai LAKD valdininkų taip pat neįtikino.
Pėsčiųjų ir dviračių takas – tik miestiečiams
„Sutkūnuose gyvenu nuo gimimo. Susisiekimas su Šiauliais čia visada buvo prastas. Tačiau anksčiau ir gyventojų Sutkūnuose buvo mažiau, ir eismo srautas šalia besidriekiančiu magistraliniu keliu – kur kas mažesnis.
Pastaruoju metu išaugo ir gyventojų skaičius Sutkūnuose, ir automobilių srautas kelyje Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė.
Be to, Sutkūnuose kuriasi jaunos šeimos. Joms neramu dėl savo atžalų saugumo. Tėvai vyksta dirbti į Šiaulius. Ten mokytis veža ir vaikus. Tačiau po pamokų vaikams tenka patiems grįžti į namus“, – portalui lrytas lt sakė E.Narvilė.
Pasak Sutkūnų bendruomenės pirmininko pavaduotojos, visi sutkūniškiai viltingai žvelgė į prieš kelerius metus Šiauliuose vykdytą J.Basanavičiaus gatvės rekonstrukciją. Rekonstruojant šią gatvę buvo įrengtas ir pėsčiųjų bei dviračių takas. Tačiau jis buvo nutiestas tik iki Šiaulių miesto ribos.
LAKD atsakymas nuvylė
„Beliktų nuteisti dar kiek daugiau nei pusę kilometro šio tako ir problema būtų išspręsta. Juo dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis nelaukdamas vienintelio maršrutinio autobuso grįžti namo ar pasiekti Šiaulius bevelytų ne vienas sutkūniškis.
Tačiau apie žaliąjį kursą ir paskatas nesinaudoti automobiliu mes girdime tik iš televizijos ekranų. Dviračių miestu save tituluojančių Šiaulių valdžiai mes nerūpime – nors dauguma dirbame būtent Šiaulių įmonėse, tačiau gyvename Šiaulių rajone.
Šiaulių rajono valdžia mums sako, kad dviračių takų įrengimas magistraliniame kelyje yra jį administruojančios LAKD prerogatyva.
Į LAKD dėl pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo kreipėmės ne kartą. Pastarąjį kartą prašymą į LAKD dėl pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo nusiuntėme spalio 3 dieną. Atsakymas eilinį kartą nuvylė – tako artimiausiu metu įrengti neplanuojama“, – sakė E.Narvilė.
Pagalbos kreipėsi ir į policiją
Atsakymą į jų prašymą asociacijai „Sutkūnų bendruomenė“ atsiuntęs LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius nurodė, kad pėsčiųjų ir dviračių takai šalia valstybinės reikšmės kelių tiesiami eilės tvarka laikantis tam tikrų prioritetų. Į šią eilę įtraukiami valstybinės reikšmės kelių ruožai sutampantys su gyvenvietės teritorija, o kelias Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė Sutkūnų gyvenvietės nekerta, o driekiasi šalia jos.
R.Lipkevičius taip pat nurodė, kad LAKD „suprasdama takų vystymo poreikį už gyvenvietės ribų bei bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija parengė tokių takų plėtros prioritetinį sąrašą, tačiau Sutkūnų gyventojams taip būtina vos 660 metrų atkarpa į šį sąrašą nepateko, nes Šiaulių rajono savivaldybė prioritetą skyrė kitam takui.
Sulaukę neigiamo atsakymo asociacijos „Sutkūnų bendruomenė“ vadovai vėl kreipėsi į Šiaulių AVPK ir LAKD prašydami įrengti apšviestą pėsčiųjų perėją, kuria iš maršrutinio autobuso išlipę sutkūniškiai galėtų saugiai kirsti judrią magistralę. Prašymas buvo argumentuotas tuo, kad eismo srautas šiame kelyje, ypač piko metu, yra labai didelis, matomumą užstoja kalva, o greitis yra ribojamas tik iki 70 km/h. Todėl saugiai pereiti kelią šioje vietoje yra beveik neįmanoma.
Valdininkams svarbiau instrukcijos
„LAKD direktoriaus atsakymas pribloškė. Pasirodo pėsčiųjų perėja remiantis jų įrengimo taisyklėmis čia negali būti įrengta, nes šis kelio ruožas yra ne gyvenvietėje.
Pasak LAKD direktoriaus, pėsčiųjų saugumo užtikrinimui pakanka to, kad greitis šiame kelio ruože yra ribojamas iki 70 kilometrų per valandą, o prieš autobusų stotelę yra pastatytas įspėjantis ženklas „Pėstieji“.
Labai norėčiau, kad tokius atsakymus siuntinėjantys valdininkai nors savaitę pagyventų Sutkūnuose.
Ar jie jaustųsi saugiai, žinodami, kad į namus grįžtantiems jų vaikams teks eiti per automobilių pilną kelią? Ar ir tada jie aiškintų, kad kelio perėjimo blogai vairuotojams matomoje vietoje saugumą garantuoja įspėjantysis kelio ženklas „Pėstieji“?!“, – retoriškai klausė E.Narvilė.
Vieną kalba – kitą daro
Šiaulių AVPK viršininkas Ramūnas Sarapas sakė, kad, žinant tikrąją padėtį, sutkūniškių prašymai nėra laužti iš piršto.
„Nuo Šiaulių miesto ribos iki Sutkūnų nėra nė 700 metrų, tačiau šią atkarpą galima įveikti tik automobiliu arba maršrutiniu autobusu, kuris, beje, kursuoja labai retai. Pėstiems bei dviratininkams šioje kelio atkarpoje yra labai nesaugu. Kelias siauras, kelkraščių nėra, automobilių srautas didelis. Todėl pėsčiųjų ir dviračių takas šioje kelio atkarpoje yra ne prabanga, o būtinybė.
Juo labiau, kad pastaruoju metu propaguojamos sveikatingumo idėjos, siūloma iš automobilio persėsti ant dviračio ar naudotis visuomeniniu transportu.
Pėsčiaisiais ir dviratininkais rūpinamasi ne tik Skandinavijos ar Beneliukso šalyse, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.
Mes gi siekį, kad žmonės daugiau naudotųsi dviračiais, o ne automobiliais, deklaruojame tik žodžiais o praktiškai nieko nedarome“, – sakė R.Sarapas.
Nėra žuvusiųjų – nėra problemų
Šiaulių apskrities vyriausiojo komisariato viršininkui pamatuoti atrodo ir Sutkūnų gyventojų prašymai dėl pėsčiųjų perėjos įrengimo maršrutinio autobuso stotelės vietoje.
„Tiek įvažiavimas į Sutkūnų gyvenvietę per „T“ formos sankryžą, tiek vieta, kur pėstieji eina link autobuso ir iš jo, yra pavojingi. Dėl įkalnės ši vieta yra blogai matoma nuo Šiaulių pusės atvažiuojančių automobilių vairuotojams.
Policija pati negali priimti kokių nors sprendimų dėl pėsčiųjų perėjų ar kelio ženklų įrengimo. Tai – LAKD prerogatyva.
Mes kreipėmės į LAKD dėl eismo organizavimo šiame kelio ruože. Prašėme įrengti pėsčiųjų perėją ar bet jau sumažinti leistiną greitį šiame kelio ruože iki 50 kilometrų per valandą.
Iš LAKD gavome atsakymą, kad greičio ribojimai yra nustatomi vadovaujantis Kelių techninio reglamento reikalavimais. LAKD valdininkų teigimu, „minėtame ruože kelio parametrai atitinka leistiną važiavimo greitį iki 70 km/h, o įskaitinių eismo įvykio per paskutinius 4 metus nebuvo fiksuota, eismo rizikos minėtame kelio ruože valdomos, o papildomiems ribojimams nėra pagrindo“.
Kitais žodžiais tariant – žuvusiųjų pastaruoju metu čia nebuvo, tai mes nieko ir nedarysime“, – piktinosi R.Sarapas.
Negi reikia nelaimingo atsitikimo?
Pasak Šiaulių AVPK viršininko, jam tokie valdininkų pareiškimai skamba ciniškai.
„Policininkai, kurie važinėja šiuo keliu ir mato, kaip yra iš tikrųjų, sako, kad padėtis yra pavojinga ir reikia ką nors daryti, o šio kelio ruožo galbūt gyvenime nematę biurokratai baksnoja pirštu į statistiką ir atkerta, kad viskas yra gerai ir kad padėtis kontroliuojama.
Bet statistika atspindi tik tai, kas jau įvyko. Negi reikia tragedijos, negi prevencija, užkertanti kelią nelaimei nėra geriau už nelaimių statistiką, kuria remiantis valdininkas ramia sąžine galėtų ko nors imtis, vadovaudamasis savo žinybinėmis taisyklėmis, o ne sveiku protu?
Jei sakome, kad reikia kažko imtis, vadinasi tai nėra laužta iš piršto. Gal mes, važinėdami šiuo keliu, geriau žinome realią situaciją nei Vilniuje sėdintis valdininkas? Gal jam vertėtų į mus įsiklausyti?“, – klausė R.Sarapas.
Daline priemone užtikrinant eismo dalyvių saugumą šioje magistralinio kelio atkarpoje, Šiaulių AVPK viršininko manymu, galėtų tapti leistino greičio sumažinimas iki 50 km/h ir čia įrengtas vidutinio greičio matuoklis.
„Policijos pareiga – rūpintis žmonių saugumu. Tačiau priimti sprendimus dėl žmonių saugumo užtikrinimo mes šioje situacijoje negalime. O tai padaryti galintys LAKD darbuotojai vadovaujasi ne sveiku protu, bet žinybinėmis instrukcijomis. Pagrindinis jų argumentas – nėra žuvusiųjų, tai nieko ir nereikia daryti. Tai negi nieko nedarant reikia laukti kol žuvusiųjų atsiras?
Mes neprašome kažkokių išskirtinių sąlygų, mes ieškome pačių paprasčiausių alternatyvų, nes piliečių saugumo užtikrinimas yra mūsų, kaip policininkų, pareiga“, – sakė R.Sarapas.
Valdininkų ramybėje nepaliks
Palikti valdininkų ramybėje tvirtino nesiruošiantys ir asociacijos „Suktūnų bendruomenė“ vadovai.
„Mes prašome elementarių dalykų ir prašome tik tam, kad būtų užtikrintas mūsų ir mūsų vaikų saugumas. Negi tai nėra svarbu? Juk tai liečia ne vieno ne dviejų ir net ne kelių dešimčių, o pusės tūkstančio žmonių interesus.
Liūdna suprasti, kad gyvename valstybėje, kurioje valstybinis požiūris į problemos sprendimą yra retenybė. Visi linkę tik atsirašinėti.
Vis dėlto norisi tikėti, kad ir sprendimus priimti galinčių valdininkų tarpe atsiras žmonių gebančių mąstyti, o ne tik vykdyti žinybines instrukcijas.
O kol to nenutiko, mums belieka ir toliau rašyti prašymus ir melstis, kad pavyktų išvengti nelaimių“, – sakė E.Narvilė.
