Pasak frakcijos seniūno Luko Savicko, šis klausimas yra jau ne tik savivaldos lygmens, bet pasiekė ir parlamentinį, kuris reikalauja dar didesnio viešumo ir tam tikrų teisės aktų priėmimo.
„Kiekvieną dieną Vilniaus autobusų ir troleibusų vairuotojai vargsta, kad išsikovotų tai, kas XXI amžiuje yra savaime suprantama – padorus atlyginimas, normalios ir teisės aktus atitinkančios darbo sąlygos. Šiandien viešasis transportas savo būtinąsias paslaugas užtikrina ne dėka „kūrybingo ir konstruktyvaus“ VVT vadovo darbo, bet dėl profsąjungos atstovų, vairuotojų, kurie savanoriškai streiko metu dirba ir užtikrina minėtas paslaugas. Jei miesto valdžia nesugeba spręsti jų keliamų klausimų, gal tai pavyks padaryti su parlamento įsitraukimu“, – pažymi L. Savickas.
Pasak jo, sunkiai paaiškinama ir VVT pozicija, kadangi jie nesutinka 50 proc. kompensuoti streikuojančių vairuotojų darbo užmokesčio. Jo manymu, tokia kompensacija gautųsi pigesnė, negu dabar įmonės teigiami praradimai.
„Profesinė sąjunga įsipareigoja pati kompensuoti pusę streikuojančių vairuotojų atlyginimo dydžio, o likusiai daliai prašo kompensacijos iš VVT. Kaip ši bendrovė viešai teigia, viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų. Tai per dvi savaites vykstantį streiką susidaro didesnis negu 2 mln. eurų nuostolis. Matome absurdišką visiško neūkiškumo pavyzdį, kada „ištaškomos“ tokios sumos pinigų vien dėl šios bendrovės ir Vilniaus valdžios nenoro kuo greičiau išspręsti streiko priežastis“, – teigia jis.
Susitikime dalyvavusi profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad dvejus metus buvo keliami klausimai ir prašymai spręsti darbuotojų problemas, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio. Visgi, jos manymu, prasidėjus streikui meras dėmesį atkreipė, bet ne tam, kad išspręstų situaciją, bet pradėjo konstruoti klaidingą perspektyvą apie konfliktą.
„Net tuo metu, kai savaitę laiko vairuotojai aikštėje prie savivaldybės laukė, iš Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus nebuvo noro derėtis. Mums su meru nė karto nepavyko susitikti, dėl to profesinė sąjunga privalėjo imtis šios kraštutinės priemonės kaip streikas. Matome, kad dabar viešoje erdvėje meras net pradėjo kaltinti streikuojančius vairuotojus. Konstruojama viešoji nuomonė, kad būtent profsąjunga stabdo derybas. Tačiau tai yra netiesa. Meras klaidina visuomenę, vilniečius, užuot sprendęs klausimus“, – sako K. Krupavičienė.
Ji taip pat pridėjo, kad dabar derybose kalbama, jog vairuotojai be pietavimo ir poilsio pertraukos gali dirbti ne ilgiau nei 6 valandas, o tai reiškia, anot jos, kad jie be pietų, be poilsio 6 valandas nesustodami vairuoja.
„Jeigu vairuotojas „telpa“ į grafiką, tai jis turės 30 minučių pertraukos, tačiau jei dėl transporto kamščių ar kitų situacijų eisme, nespėja pagal grafiką, tai net ir to pusvalandžio jis nebetenka. Mes deramės, kad vairuotojas bent po 5 darbo valandų galėtų turėti pietų pertrauką. Be to, vairuotojams sudaromas nepatogus darbo grafikas.
Pavyzdžiui, iš ryto dirba keturias valandas, po to tiek pat laiko sėdi autobusų parke, nes gyvenantys kaimuose į namus negrįžta, ir vėl 17 val. pradeda darbą, o baigia 21– 22 val. Tada pamiega penkias valandas ir vėl 5 val. ryto būna darbe“, – kalbėjo K. Krupavičienė.
Demokratų frakcija teigia, kad ketina imtis iniciatyvos aiškintis streiko situaciją ir inicijuoti Seime atitinkamas įstatymo pataisas, kurios neblogintų streikuojančių darbuotojų padėtį.
