„Suprantu mažesnes savivaldybes, bet didmiesčiuose yra bendra praktika. Kad ir čia, Klaipėdos senamiestyje, Sąjūdžio laikais, vienas iš Sąjūdžio reikalavimų buvo, kad senamiestis taptų pėsčiųjų zona, tai daugelis Lietuvos miestų turi senas vietoves, aiškiai turi identitetą, kad jau galėtų paskelbti, kodėl nepadarė reikia klausti kiekvieno savivaldybės mero“, – dėstė jis.
Jeigu ministras nežino, kodėl iki termino pratęsimo savivaldybės delsė, paklausėme savivaldybių atstovų.
Pasak Anykščių mero Sigito Obelevičiaus, darnaus judumo planas dar rengiamas, jį turės patvirtinti taryba. Tačiau senamiestyje jau numatyta mažos taršos zona. Į ją galės įvažiuoti tų gatvių gyventojai, dviratininkai ir, aišku, pėstieji.
Kaip sakė jis, jei prireiks, plane bus numatytos žaliosios zonos. Tačiau mero pastebėjimu, tokiems mažiems miesteliams kaip Anykščiai ar Birštonas, visas miestas yra lyg žalioji zona.
Pasak mero, mažinti taršą padėtų elektromobiliai, jiems įrengtos net trys įkrovimo stotelės. Nors šiose apylinkėse nėra daug važinėjančių su elektromobiliais, tačiau kartais atsiranda norinčių pasikrauti punkte, esančiame prie savivaldybės.
Panevėžio savivaldybė darnaus judumo plane yra numačiusi tik po dvejų metų uždaryti šią – Vasario 16-osios gatvę. Išklota trinkelėmis gatve automobiliai turi važiuoti tik dvidešimt kilometrų per valandą greičiu. Anot Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus, iki šiol susisiekimo ministerija nebuvo parengusi rekomendacijų.
„Pirmiausia aptartas ir parengtas planas, kaip bus kontroliuojama: nepastatysi žmogaus, policininko, jeigu Lietuvos mastu yra tokios priemonės diegiamos, turėtų būti bendra sistema. Galbūt kameros sujungtos į bendrą sistemą, kur nuskaito numerius, tada pažeidėjams atsiunčiamos tam tikros baudos“, – komentavo Tomas Jukna.
Mažos taršos zonos Klaipėdoje – senamiestis ir Smiltynė. Į jas gali įvažiuoti mažesnės taršos automobiliai, o vėliau galės patekti tik elektromobiliai. Pasak savivaldybės atstovo, priklausys nuo to, kaip keisis zonų reikalavimai.
„Priklausys, kuriuo keliu eisime: ar plėsime tas mažos taršos zonas, ar ne. Iš kitos pusės, reikia žiūrėti plačiau. Įgyvendinama visa eilė priemonių, kurios mažina taršą, mažina eismą, tame pačiame senamiestyje yra apribotos tranzito galimybės, įvestas mokamas parkavimas, kuris irgi šiek tiek tiek mažina transporto srautus“, – aiškino Panevėžio transporto skyriaus specialistas Valdas Lukauskas.
Mažos taršos zona laikoma savivaldybės nustatyta teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas eismas. Seimo narys Kasparas Adomaitis teigia, kad taršos zonos turi būti tik didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose, o ne visose savivaldybėse. Juk teršia ne vien automobiliai, bet ir pramonės įmonės. Be to nustatant zonas reikia remtis oro kokybės tyrimais.
„Nėra realių, rimtų taršos matavimų Lietuvos savivaldybėse, net ir dideliuose miestuose, tos zonos turėtų atsižvelgti į realią taršą. Jeigu nepadeda netgi kažkokie ribojimai ar laike, apmokestinimas, srautų sumažinimas, galbūt reikalingas uždraudimas taršių transporto priemonių, bet ir turi būti daroma su tam tikrais matavimais“, – sakė Seimo narys.
Prie mažos taršos zonų įrengimo seimas ketina grįžti pavasario sesijoje.
