Automobilių gamybos kompanijas Europoje išgelbėjo tik palyginti derlingas praėjusių metų gruodis.
Kaip paskelbė Europos automobilių pramonės asociacija ACEA, paskutinį praėjusių metų mėnesį dėl didelės paklausos stambiose Vokietijos ir Italijos rinkose pavyko visoje ES parduoti beveik 897 tūkst. naujų automobilių – 12,8 daugiau nei tą patį 2021 metų mėnesį.
Tačiau tai – menkoka paguoda. Mat, palyginti su ir taip sudėtingais 2021-aisiais, naujų mašinų pernai ES buvo parduota 4,6 proc. mažiau – 9,26 mln. Negana to, tai yra pats prasčiausias rezultatas per kone tris dešimtmečius – nuo 1993 metų.
O ateities perspektyvos irgi niūrios. Tiesa, jau baigiantis 2022iesiems pavyko sklandžiau užsitikrinti detalių, ypač lustų, tiekimą. Šiemet jis turėtų dar pagerėti, todėl naujų transporto priemonių pristatymo užsakovams laikas greičiausiai sutrumpės.
„Lieka neaišku, kokia bus jų paklausa tarp gyventojų ir verslo įmonių, nes ekonomika silpsta. Net jei sąstingio pavyks išvengti, pirkėjai greičiausiai nebus linkę įsigyti daugiau naujų automobilių“, – įspėjo konsultacijų kompanijos EY pramonės ekspertas Peteris Fussas.
Jo teigimu, dabartinės tendencijos leidžia spėti, kad prieš pandemiją buvusio lygio pasiekti nepavyks. EY duomenimis, pernai ES buvo įregistruota 29 proc. mažiau naujų automobilių negu ikikriziniais 2019-aisiais.
Apskritai iš didžiųjų Europos valstybių praėjusiais metais paklausa išaugo tik Vokietijoje, ir tai nežymiai – vos 1,1 proc. Taip nutiko dėl valstybės taikytų subsidijų elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams.
Tačiau Italijoje, palyginti su 2021-aisiais, ji buvo net 9,7 proc. mažesnė. Prancūzijoje užfiksuotas 7,8 proc., Ispanijoje – 5,4 proc. nuosmukis.
Europoje pernai toliau karaliavo „Volkswagen“ – ši grupė su visais padaliniais pardavė 2,3 mln. mašinų ir už nugaros paliko „Stellantis“ (1,8 mln.), kuri jungia „Peugeot“, „Opel“ bei „Fiat“. Trečia buvo „Renault“ grupė (beveik 985 tūkst. mašinų), toliau rikiavosi BMW (beveik 625 tūkst.) ir „Mercedes-Benz“ (549 tūkst.).
Vis dėlto krizė purto ne tik Europos Sąjungą. Visame žemyne, įskaitant Didžiąją Britaniją, Šveicariją bei Norvegiją, pernai automobilių paklausa sumažėjo 4,4 proc. – iki 11,3 mln.
Lengvųjų mašinų bei pikapų pardavimas krito ir Jungtinėse Valstijose – ten jis buvo 8 proc. mažesnis nei metais anksčiau ir siekė 13,7 mln. vienetų. Japonijoje užfiksuotas 6 proc. nuosmukis – iki 3,4 mln. automobilių.
Vienintelė išimtis tarp stambiausių rinkų buvo Kinija – joje mašinų paklausa išaugo 10 proc. – iki 23,2 mln. („Manager-Magazin.de“, LR)
Rinka susitraukė
Bendrovės „AutoTyrimai“ išankstiniais duomenimis, pernai gruodį Lietuvoje naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 15,6 proc. – iki 1663.
Pagrindinės priežastys – vis dar nesibaigiantys automobilių tiekimo sutrikimai ir dėl ekonominių sunkumų jau pradėjusi slopti paklausa.
Gruodį asmeninių automobilių registravimas sumažėjo 17,7 proc. – iki 1466, o komercinių išaugo 4,2 proc. – iki 197 vienetų.
2022 metais Lietuvoje iš viso įregistruoti 28 875 nauji lengvieji automobiliai – net 17,2 proc. mažiau nei 2021 m. (34 865).
