Už šį sprendimą balsavo 340 EP narių, prieš 279, susilaikė 21. Naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba.
Projekto pranešėjas, „Renew Europe“ frakcijos narys Jan Huitema akcentavo, kad šiuo reglamentu skatinama gaminti nulinės taršos ir mažataršes transporto priemones.
„Reglamente nustatyti plataus masto tikslai 2030-aisiais ir nulinės taršos tikslas 2035 m. Jie yra labai svarbūs siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Šie tikslai suteikia aiškumo automobilių pramonei ir skatina automobilių gamintojus plėtoti inovacijas ir investicijas. Vartotojams netaršūs automobiliai taps labiau įperkami ir greičiau atsiras naudotų netaršių automobilių rinka. Taigi tvarus vairavimas taps prieinamas visiems,“ – teigė J. Huitema.
Nustatyti tarpiniai išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams – 55 proc., o furgonams – 50 proc. mažesnė tarša lyginant su 2021 m.
Reglamente numatyta, kad iki 2025 m. Europos Komisija pristatys per visą ES rinkoje parduodamų automobilių ir furgonų gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekio nustatymo ir duomenų pateikimo metodiką.
Iki 2026 m. pabaigos Komisija stebės, kaip išmetamųjų teršalų ribinės vertės skiriasi nuo tikrojo degalų ir energijos suvartojimo duomenų, praneš apie gamintojams taikomų savitųjų teršalų išmetimo normų pritaikymo metodiką ir pasiūlys atitinkamas tolesnes priemones.
Numatyta, kad nedaug transporto priemonių (nuo tūkstančio iki 10 tūkst. naujų automobilių arba nuo tūkstančio iki 22 tūkst. naujų furgonų) per kalendorinius metus pagaminančioms įmonėms iki 2035 m. pabaigos taikoma išimtis.
Užregistruojantiems mažiau nei tūkstantį naujų transporto priemonių per metus išimtis bus taikoma ir toliau.
Pagal dabartinę visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) skatinimo sistemą gamintojams, parduodantiems daugiau transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, kaip antai elektromobiliai ir didelio efektyvumo laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės, taikomi mažesni teršalų išmetimo tikslai.
Ši sistema bus pritaikyta taip, kad atitiktų numatomas pardavimo tendencijas. Nustatyta, kad nuo 2025 iki 2029 m. naujų automobilių pardavimo NMTP lyginamasis rodiklis turi būti 25 proc., o naujų furgonų pardavimo NMTP lyginamasis rodiklis – 17 proc. Nuo 2030 m. ši paskata bus panaikinta.
Kas dvejus metus Europos Komisija skelbs pažangos, padarytos siekiant netaršaus judumo keliuose, ataskaitą.
Draus prekiauti benzininiais ir dyzeliniais automobiliais
ES Parlamentas pritarė tam, kad nuo 2035 metų būtų uždrausta prekiauti benzininiais ir dyzeliniais automobiliais
EP antradienį balsavo už tai, kad nuo 2035 metų būtų uždrausta pardavinėti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, išmetančius anglies dvideginį, ir taip buvo įveikta paskutinė teisėkūros kliūtis.
ES valstybės narės jau pritarė teisės aktui ir dabar oficialiai jis taps įstatymu, nors tam prieštaravo konservatyvūs Europos Parlamento nariai – didžiausia EP frakcija. Įstatymo projekto šalininkai teigė, kad juo Europos automobilių gamintojams bus nustatytas aiškus terminas, per kurį jie galės pereiti prie nulinės taršos elektromobilių gamybos.
Tai savo ruožtu padės įgyvendinti plataus užmojo ES planą iki 2050 metų tapti „klimatui neutralia“ ekonomika, kurioje bendras išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui.
„Norėčiau priminti, kad nuo praėjusių metų iki šių metų pabaigos Kinija tarptautinei rinkai pateiks 80 elektromobilių modelių – europarlamentarus įspėjo ES pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas. – Tai geri automobiliai. Tai automobiliai, kurie bus vis labiau įperkami, ir mes turime su jais konkuruoti. Nenorime atiduoti šios svarbios pramonės šakos užsieniečiams“.
Tačiau priešininkai teigė, kad pramonė nėra pasirengusi taip drastiškai nutraukti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių gamybą ir kad gresia pavojus netekti šimtų tūkstančių darbo vietų.
„Mūsų pasiūlymas... leisti rinkai nuspręsti, kokia technologija yra geriausia mūsų tikslams pasiekti“, – sakė EP narys Jensas Gieseke, centro dešiniosios Europos liaudies partijos narys. Pasak jo, žaliųjų ir socialistų europarlamentarų argumentai, kad elektromobilius eksploatuoti pigiau, tapo „niekiniai“ dėl sparčiai augančių energijos kainų. „Vokietijoje 600 tūkst. žmonių dirba vidaus degimo variklių pramonėje, šioms darbo vietoms gresia pavojus“, – pareiškė jis, ragindamas Europos Komisiją persvarstyti planus draudimą taikyti ir sunkvežimiams bei autobusams.
Priešininkai taip pat teigia, kad automobilių akumuliatorius gamina užsienyje Europos konkurentai, pavyzdžiui, JAV, tačiau F. Timmermansas tvirtino, kad dėl ES remiamų investicijų gamyba Europoje padidės.
Įstatymas EP Strasbūro sesijoje priimtas 340 balsų už, 279 prieš ir 21 susilaikius.
