Sodininkų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas Vytautas Zulonas tikina: jeigu Susisiekimo ministerijos siūlomoms taisyklėms pritartų Seimas, iš 3,5 kilometro jo prižiūrimoje bendrijoje esančių kelių nė viena atkarpa negalėtų būti perduota Vilniaus savivaldybei.
„Vienoje vietoje įvedamas aiškumas, tačiau kitoje jis padaromas visiškai beprasmis. Atsiranda reikalavimai, kurių mes techniškai negalime įgyvendinti“, – kalbėjo V.Zulonas.
Atsiranda dviprasmybių
Jau nuo 2019 m. buvo numatyta galimybė sodininkų bendrijose esančius kelius perimti savivaldybėms. Bet procesas strigo, nes stigo aiškumo, kaip tai turėtų vykti ir kas turėtų skirti finansavimą keliams inventorizuoti, sklypų tiksliesiems matavimams ir panašiai.
Dabar čia klaustukų nebeliko, tačiau atsirado naujų kliūčių perduoti kelius.
„Siūlomi pakeitimai kelių perdavimą ne palengvina, o pastebimai jį apsunkina – atsiranda keistų dviprasmybių“, – komentavo bendrijos „Verkiai“ pirmininkas ir pateikė pavyzdį.
Pagal naują tvarką kelias, kurį ketinama perduoti savivaldybei, negali baigtis aklagatviu. Jei baigiasi, turi būti įrengta apsisukimo aikštelė.
„Tačiau visos sodininkų bendrijų gatvės su pačių bendrijų generaliniais planais jau seniai patvirtintos savivaldybių, todėl įrengti apsisukimo aikštelės, kai suplanuoti visi sklypai, neįmanoma“, – sakė V.Zulonas.
Taip pat kelias, kurį norima perduoti savivaldybei, turi būti ne siauresnis nei 4,5 metro arba kirstis su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu, būti pagrindinis kitų bendrijos kelių atžvilgiu.
„Jei tinka vienas punktas, kliūva kitas. Man, kaip pirmininkui, būtų paprasčiau, jei ministerija pasakytų, kad keliai savivaldybėms nebus perduodami.
O dabar sodininkų bendrijos nariams atsiranda lūkesčių, jog kelius prižiūrės savivaldybė. Prieštaringi signalai kelia sumaištį“, – kalbėjo V.Zulonas.
Sveikina naują tvarką
O štai Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis ketinimais pakeisti tvarką džiaugiasi. Teigia, kad reikėjo daug darbo, kol tai pasiekta.
„Sodininkų bendrijos buvo atskirtos nuo gyventojų – žmonės čia turėjo visai kitas teises ir pareigas nei tie, kurie gyvena gyvenvietėse. Yra bendrijų su pravažiuojamaisiais keliais, yra bendrijų, turinčių magistralinius kelius bendrijos atžvilgiu, kuriais juda dideli automobilių srautai.
Už šitas teritorijas buvo atsakingi patys sodininkai, jų sąskaita šie keliai buvo prižiūrimi. Po įstatymo pakeitimų atsiras teisinis pagrindas bendrijoms iš savivaldybių prašyti pagalbos, o savivaldybės turės teisę tą pagalbą suteikti“, – „Sostinei“ kalbėjo J.Ravinis.
Jis aiškino, kad bendrijų sklypai yra žemės ūkio paskirties ir savivaldybės čia neturėjo jokių įgaliojimų. Prie sodininkų gerovės galėjo prisidėti, tačiau neprivalėjo to daryti.
Kadangi kelius prižiūrėti savivaldybės turėdavo savo lėšomis, jos stengdavosi neužsikrauti papildomos finansinės naštos. Dabar, asociacijos vadovo teigimu, įstatymu įtvirtinta: jei Vyriausybė savivaldybei deleguoja pareigas, ji užtikrina ir finansavimą.
Anot J.Ravinio, papildomi reikalavimai, kaip jau minėtas būtinas kelio plotis ar apsisukimas aklagatvyje, reikalingi tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų.
„Kad, pavyzdžiui, per pažintis nebūtų sutariama asfaltuoti keliukų, kurie nėra tokie reikšmingi, – aiškino pašnekovas. – 4,5 m kelio plotis numatytas todėl, kad bendrijose daug tokių vietų, kur gyventojai įlindę į kelio zoną.
Todėl atsirado sąlyga, kad, norint, jog kelią prižiūrėtų savivaldybė, reikia sutvarkyti apsaugines zonas. Jei sodininkai to nesugeba padaryti, savivaldybė tokio kelio neperima.“
Plotis turi būti 4,5 metro
Susisiekimo ministerija kitaip aiškina motyvus, kodėl atsiradę papildomų reikalavimų.
4,5 m pločio kelias užtikrina tinkamą ir saugų transporto priemonių eismą. Siauresniame kelyje gali kilti problemų.
O pagrindiniais keliais vyksta intensyviausias eismas, kartais jais važiuoja ir viešasis transportas, todėl šie keliai turi būti perimami pirmiausia, taip užtikrinant tinkamą jų priežiūrą.
Beje, Susisiekimo ministerija „Sostinei“ tvirtino, kad dalis sodininkų bendrijų nori pasilikti kelius savo nuosavybėje – tada jos pačios jais ir rūpinsis.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas sakė, kad savivaldybė ministerijos siūlymus vertina atsargiai.
Jei savivaldybių finansinės galimybės bus pakankamos, sodininkų bendrijų gyventojams nebereikėtų rūpintis nustatytus kriterijus atitinkančių ir savivaldybės nuosavybėn perimtų gatvių priežiūra.
Atlikdama kadastrinius matavimus ir registruodama tokias gatves savivaldybė privalėtų įsipareigoti pasirūpinti saugiu eismu, rengti papildomus rekonstrukcijų arba remontų projektus. Dėl to, tikėtina, nukentėtų kitų miesto gatvių priežiūra bei eismo saugumas.
Vilniaus savivaldybė kol kas neperėmusi nė vienos sodininkų bendrijos gatvės, bet yra patvirtinusi kelių perėmimo tvarką.
2018 metais savivaldybė 104 sodininkų bendrijų kelius įtraukė į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Jie yra prižiūrimi atsižvelgiant į priežiūrai skiriamą finansavimą.
