Panaši tvarka ir Lietuvoje
Pernai Latvijoje buvo priimtas įstatymas, kuris leidžia konfiskuoti automobilius iš neblaivių vairuotojų. Juos galima parduoti ar išardyti dalimis, jei vairuotojui nustatomas daugiau nei pusantros promilės girtumas, jis yra apsvaigęs nuo narkotikų arba atsisako tikrintis.
Lietuvoje konfiskuotų ir tinkamų eksploatuoti automobilių realizavimą atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Netinkamus automobilius pripažįsta atliekomis ir utilizuoja kitos įstaigos – dažniausiai policija arba muitinė, kurios ir turi teisę automobilius konfiskuoti.
Pasak VMI kanclerio Dainiaus Jasiulio, mokesčių inspekcijos perduoto turto skyrius yra atsakingas už efektyvų konfiskuoto turto realizavimą. Tiesa, į įstaigos apskaitą patenka tik identifikuotos ir tinkamos naudoti transporto priemonės, kurias galima realizuoti.
Pastaruosius dvejus metus šalyje konfiskuotų automobilių statistika beveik nesikeitė, tačiau 2023 m. pradžia viršija vidurkį. „Lietuvoje tiek 2021-aisiais, tiek 2022-aisiais į mokesčių inspekcijos apskaitą buvo įtraukta apie 2100 vienetų. Vidutiniškai per mėnesį apie 180 transporto priemonių, o šiais metais jau perimtos 392 transporto priemonės“, – teigia D. Jasiulis.
Pasiteiravus, kokios būklės transporto priemonės vyrauja konfiskuotų automobilių sąraše, mokesčių inspekcijos atstovas išskyrė vieną kriterijų – vidutinė pardavimo kaina. Nuo 2020 metų ji yra stabili, dauguma konfiskuotų automobilių yra įvertinami 1200 eurų.
Dažniausiai automobiliai yra atimami už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau retais atvejais – už nelegalios veiklos vykdymą, pavyzdžiui, kontrabandą.
Kaip teigia D. Jasiulis, dėl patvirtintos naujos tvarkos konfiskuoti automobiliai Lietuvoje jau nuo 2022 metų paskutinio ketvirčio gali būti perduodami kaip humanitarinė pagalba. Nuo praėjusių metų lapkričio buvo perduotos 42 transporto priemonės, o šiais metais – 30.
Mokesčių inspekcijos kancleris džiaugiasi, jog Ukrainai pavyksta perduoti ne tik automobilių, bet ir kitos reikalingos įrangos, o sklandžiam darbui padeda ir kitos valstybės institucijos. „Perdavėme žibintuvėlių, prožektorių, nardymo įrangos, valčių, keltuvus. Džiugu, kad labai efektyviai bendradarbiaujame su muitinės departamentu. Prisideda Šaulių sąjungos atstovai, kurie tarpininkauja su atvykstančiais ukrainiečiais“, – pasakoja D. Jasiulis.
Lietuva stengiasi padėti Ukrainai ne tik automobiliais. Ukrainiečiai kreipiasi pagalbos dėl patirtų didelių nuostolių ir sunaikintos infrastruktūros. Šalyje trūksta net pačių būtiniausių priemonių, kurios padėtų užtikrinti medicininę pagalbą. Gavusi ukrainiečių pagalbos poreikius, mokesčių inspekcija tikrina, ką galima skirti ukrainiečiams iš turimo perimto turto.
Įstatymas suglumino latvius
Kaip ir Lietuvoje, taip ir Latvijoje, ne visi konfiskuoti automobiliai yra tinkami naudoti ir perduoti kaip parama. Kaimyninėje šalyje jų tinkamumą įvertina valdžios atstovai. „Mašinos turi būti techniškai tvarkingos. Kas savaitę Seimo narių valdyba turi patvirtinti, kad jos turėtų vykti. Per dieną apsvarstomos 5–6 mašinos“, – sako Latvijos lietuvių bendruomenės primininkas Rolandas Žalnierius.
Vis dėlto, priimtas įstatymas Latvijos visuomenę suglumino. Esą kyla daugybė klausimų, kodėl vyksta tokie dalykai ir kodėl transporto priemonės skiriamos būtent Ukrainai. O pats sprendimas priimtas itin greit.
Pasak R. Žalnieriaus, nors Latvijoje yra renkama parama Ukrainai, bet žmonės esą dar nesupranta, kaip visi Seimo nariai vienbalsiai priėmė tokį įstatymą.
Prisijungęs į diskusiją, klausytojas Stasys išreiškė abejonę, ar konfiskuojami automobiliai turėtų būti siunčiami į Ukrainą. „Nereikia iš Ukrainos daryti šroto. Jiems reikia to, ko reikia, jeigu bus siunčiama viskas, kas konfiskuojama, tai bus absurdo teatras“, – sako Stasys.
Patikintas, jog automobiliai turi atitikti tam tikrus standartus, klausytojas vis tiek nesutiko su tokiu sprendimu. Anot jo, ukrainiečiams reikia didelio pravažumo automobilių, o ne bet kokių. Lygiai taip pat esą reiktų elgtis ir su kitais siunčiamais daiktais. Reiktų įvertinti, kokią įrangą jie turi ir kaip gali ją naudoti. O toks latvių poelgis jam skamba ne itin rimtai. „Čia toks parodomasis pasiūlymas, kad geri, viską siunčiam“, – nuomone dalijosi Stasys.
Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas klausytojui atsakė, jog yra atsakinga institucija, kuri prisiima atsakomybę, už automobilių, kurie bus siunčiami į Ukrainą, techninę būklę. „Įstatymą parengė Seimo gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisija, kuri garantuoja, kad konfiskuoti automobiliai bus pateikti tvarkingi ir naudingi Ukrainos žmonėms“, – teigė R. Žalnierius.
Nepaisant to, Latvijos žmonėms vis tiek kyla daug klausimų dėl perduodamų automobilių techninės būklės. Jiems įdomu, kaip Seimo nariai nusprendžia, kokios techninės būklės yra transporto priemonė. Svarbiausia, kaip patikrinti, ar automobilis nėra tik laikinai tvarkingas.
Siūlo alternatyvas
Vis dėlto klausytojas Algis pasiūlė alternatyvą Latvijoje priimtam įstatymui ir jo pritaikymą mūsų šalyje. „Konfiskuotus automobilius galima parduoti Lietuvoje, o gautus pinigus skirti Ukrainai. Tai jiems yra naudingiau. O ne tą šrotą vežioti, tai irgi pinigus kainuoja“, – siūlė Algis.
Taip pat klausytojas siūlė kovoti ne tik su neblaiviais, bet ir be vairuotojo pažymėjimo važinėjančiais vairuotojais. „Lietuvoje yra tokių piliečių, kurie važiuoja kiekvieną dieną be teisių, policija juos pagauna 30–40 kartų, neišieškomos baudos. Turėtų būti labai paprastai, jeigu antrą kartą pagavo be teisių – automobilis konfiskuojamas. Manau, būtų labai gera kovos priemonė“, – sakė Algis.
Latvijoje pernai ėmus stipriau kovoti su girtais vairuotojais, toks įstatymas visuomenės buvo priimtas gana palankiai. „Kiek žinau, Lietuvoje tas įstatymas buvo įsigaliojęs jau seniau, tai iš pradžių buvo įvairiausių nuomonių, kad geriau nesilygiuoti. Bet žmonės teigia, kad tai yra tikrai geras pavyzdys, gal žmonės bus mažiau abejingi vairavimui išgėrus“, – teigia R. Žalnierius.
Pasiteiravus, ar tokia priemonė buvo veiksminga ir sumažino neblaivių vairuotojų siautėjimus šalyje, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas įstatymo poveikį įvertino teigiamai. Pasak jo, žmonės ėmė labiau rūpintis tiek savo artimaisiais, tiek aplinkiniais. O iki įstatymo priėmimo žmonės išsipirkdavo ar mokėdavo baudas ir tuo piktnaudžiaudavo.
Grįžus prie klausimo apie konfiskuotų automobilių perdavimą Ukrainai ir Lietuvoje, klausytojų nuomonės išsiskyrė. Aidas mano, jog konfiskuotus automobilius geriau parduoti, o gautus pinigus skirti šalies tiltams suremontuoti. Klausytoja Dovilė palaiko sprendimą skirti transporto priemones ukrainiečiams, jeigu siunčiami techniškai tvarkingi ir tinkami automobiliai, tada toks sprendimas yra protingas ir logiškas.
Prakalbus apie paramos akcijas Ukrainai, Latvijoje jų girdima mažiau, nei pavyzdžiui, Lietuvoje. Nepaisant to, R. Žalnierius tikina, kad parama yra renkama, tik mažiau girdima žiniasklaidoje, nes latviai yra gana santūrus žmonės. „Siunčiami ir autobusai, ir mikroautobusai, skiriamos lėšos, renkamos aukos. Gal mažiau tos reklamos, bet yra daugybė akcijų“, – sako Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Reikia keisti esamą tvarką?
Į diskusiją įsijungęs „Reidas TV“ įkūrėjas Gintaras Vaičekauskas latvių mintį siųsti mašinas į Ukraina vadina gera, tačiau ne nauja. Jis patvirtina ir valstybinės mokesčių inspekcijos kanclerio mintį, kad panaši veikla jau vykdoma ir Lietuvoje – konfiskuojami kontrabandininkų automobiliai, kurie perduodami ukrainiečiams.
Dėl Lietuvoje konfiskuojamų transporto priemonių iš girtų vairuotojų, G. Vaičekauskas įžvelgia 2 problemas. Pirmoji – tai nesumažins geriančių ir vairuojančių žmonių skaičiaus, jeigu to nepavyko padaryti nei baudomis, nei areštinėmis, nei automobilio konfiskacija. Antroji – Ukrainos negalima paversti automobilių sąvartynu, nes teismo sprendimo dėl konfiskacijos dažniausiai laukia automobiliai po avarijos. „Ką ukrainietis su tokia lupena veiks, jam kariauti, o ne mašiną remontuoti reikia“, – sako G. Vaičekauskas.
Automobilių konfiskacija aktuali tik tiems asmenims, kurie į alkotesterį pripučia pusantros promilės. Kai leistina alkoholio norma Latvijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, yra 0,5 promilės. Lietuvoje ši riba dar mažesnė – 0,4 promilės.
„Reidas TV“ įkūrėjo nuomone, Lietuvoje būtų galima pakelti ribą iki 0,5 promilės, tačiau kartą tiek įpūtęs vairuotojas negalėtų daugiau to pakartoti ilgą laiką, pavyzdžiui, 2 metus.
Su juo sutinka ir V. Žuraulis, nors siūlo palikti galiojančią 0,4 promilės ribą, bet mano, jog ilgai galiojanti nuobaudą priverstų vairuotoją labiau susimąstyti. „Idėja, kad nuobauda galiotų keletą metų ir ji būtų netgi griežtesnė, tai priverstų pažeidėją mąstyti ilgiau ir galbūt pakeistų tam tikrus žalingus įpročius šioje vietoje“, – teigia profesorius.
Kada iš lietuvių gali būti konfiskuojami automobiliai
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio, Lietuvoje automobilis gali būti konfiskuotas dėl gana plataus nusižengimų Kelių eismo taisyklėms sąrašo.
„Neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį, neblaivus vairuotojas neturi teisės vairuoti, vairuotojas pakartotinai vairuoja be teisių, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, už nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę, kai to prašo policija ar kitos institucijos, kai pakartotinai vairuoja neblaivus, už pasikartojantį chuliganišką vairavimą ir chuliganišką vairavimą esant neblaiviam“, – galimus automobilio konfiskavimo atvejus vardina V. Grašys.
Latvijoje priimto sprendimą Kelių policijos viršininkas vertina atsižvelgdamas į konfiskuojamų automobilių būklę, kuri dažnai nebūna gera, o ukrainiečiams reikia patikimų automobilių. Netinkamų automobilių siuntimas gali sukelti daugiau problemų ar rūpesčių. „Galbūt tikrai geresnė idėja yra parduoti automobilius, o pinigus skirti, pavyzdžiui, radarams įsigyti“, – sako V. Grašys.
Nors vidutinė konfiskuojamo automobilio vertė yra 1200 eurų, tačiau nėra įmanoma nuspręsti, kiek jų yra geresnių, o kiek prastesnės techninės būklės. Vis dėlto, V. Grašio teigimu, dauguma tokių automobilių tikrai nesukelia pasitikėjimo, o perduodant į juos reiktų dar nemažai investuoti. Tiesa, pasitaiko ir prabangių automobilių, kurie būna parduodami itin greitai.
