Veikiant infliacijai ir didėjant transportavimo paslaugų paklausai, augo paslaugų eksportas (24 proc.) ir generuojamos pajamos (22 proc.) – rodo ministerijos parengta 2022 m. transporto sektoriaus apžvalga.
Kasmet vis daugiau Lietuvos transporto paslaugų eksportuojama į Europos Sąjungos (ES) šalis. Išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, per pirmus tris 2022 m. ketvirčius transporto paslaugų eksportas į ES sudarė 80 proc. (5,43 mlrd. eurų), atitinkamu 2021 m. laikotarpiu – 74 proc. (4,04 mlrd. eurų).
Praėjusiais metais sparčiai augo transporto paslaugų eksportas į pagrindines rinkas: į Vokietiją – 29 proc., į Prancūziją – 28 proc., į Nyderlandus – 54 proc., į Daniją – 25 proc., į Austriją – 50 proc.
Šalies transporto paslaugų eksporto rinkų kontekste vis žemesnes pozicijas užima Rusija ir Baltarusija. Pernai šių paslaugų eksportas į Rusiją krito 10,5 proc., į Baltarusiją – 63 proc., šios šalys rinkų sąraše buvo atitinkamai ketvirtoje ir septynioliktoje vietose. Palyginimui – 2014 m. Rusija buvo pirmoje, Baltarusija – trečioje vietoje.
„Besikeičianti geopolitinė situacija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą skatina vis greitesnį Lietuvos susisiekimo sektoriaus perorientavimą iš Rytų į Vakarus. Tai pastebima ne tik kelių transporto srityje, bet ir geležinkelių bei jūrų uosto veikloje.
„Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo reguliariai vežti krovinius iš Kauno į Duisburgą Vokietijoje, išbandytas naujas krovinių maršrutas į Triestą Italijoje ir „Amber train“ intermodalinis traukinys, maršrutu Šeštokai–Ryga–Talinas jungiantis tris Baltijos valstybes.
Klaipėdos uostas, tiesiogine jungtimi susietas su rytine JAV pakrante ir kitų šalių jūrų uostais, svarsto apie naujas krovininės ir keleivinės laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2021 m., krovinių vežimas visų rūšių transportu bendrai Lietuvoje sumažėjo 17 proc. (145 mln. t). Tam didelę įtaką turėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, dėl sankcijų ribojami krovinių srautai, išaugusi infliacija ir energijos išteklių kainos.
Kelių transportu pernai vežta 7 proc. mažiau (105 mln. t) krovinių, geležinkeliais – 39 proc. mažiau (31 mln. t), vidaus vandenų transportu – 19 proc. daugiau (8,71 mln. t), per šalies oro uostus – 4 proc. daugiau (21,3 tūkst. t). Krovinių krova Klaipėdos uoste ir Būtingėje sumažėjo 17 proc. (44,3 mln. t).
Pažymėtina, kad krovinių sumažėjimas geležinkelių sektoriuje ir Klaipėdos uoste buvo mažesnis, nei prognozuota praėjusių metų pradžioje.
Klaipėdos uoste pernai krauta 36,1 mln. t krovinių, t. y. 21 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. Labiausiai mažėjo rūdos (-92 proc.) ir trąšų (-77 proc.) krova, tačiau 57 proc. išaugo konteinerių krova, jų krauta daugiau kaip 1 mln. TEU (standartinių konteinerių vienetų).
Šiuo atžvilgiu Klaipėda pralenkė Sankt Peterburgo ir Rygos uostus, kuriuose konteinerių krova mažėjo daugiau nei perpus.
Be to, pastebimai padidėjo per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuojamų dujų kiekis, o suaktyvėjus vėjo jėgainių parkų statyboms, per uostą buvo gabenta nemažai vėjo jėgainių.
Praėjusiais metais labiausiai atsigavo Lietuvos aviacijos sektorius, po COVID-19 pandemijos vėl grįžtantis į priešpandeminį lygį. Palyginti su 2021 m., pernai keleivių srautas Lietuvos oro uostuose išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2,5 mln. iki 5,35 mln. keleivių (+116 proc.).
Tiesioginių skrydžių krypčių padaugėjo nuo 94 iki 98 – tai pranoko rekordiniais laikomus priešpandeminius 2019 m., kai buvo siūlomos 92 kryptys.
Šiemet transporto sektorius susidurs su panašiais iššūkiais kaip pernai. Dėl prognozuojamos ekonominės recesijos ir karo Ukrainoje lėtėjant ekonomikai ir traukiantis vartojimui, mažės krovinių, augs transportavimo sąnaudos, atitinkamai mažės vežėjų pelno marža.
Tačiau pastebima ir teigiama tendencija, kad infliacija transporto sektoriuje mažėja sparčiau nei bendrai šalyje – pernai gruodį siekė 14 proc., o šių metų sausį sumažėjo iki 12 proc. Atitinkamai visa šalies ūkio infliacija gruodį buvo 22 proc., sausį – 20 proc.
