„Platformos leidžia keleiviams aiškiai matyti, kuriomis kalbomis kalba galimas išsikviesti vairuotojas. Na, ir keleivis gali pasirinkti, ar kviesti lietuviškai, ar rusiškai, ar dar kokia kita kalba kalbantį vairuotoją“, – LRT radijui penktadienį ryte teigė A. Jomantas.
„Esminis dalykas yra toks – kalbinės piliečių teisės. Lietuvoje pilietis bet kurioje aptarnavimo sferoje turi teisę būti aptarnaujamas lietuviškai“, – akcentavo A. Valotka.
Pasak kalbos inspekcijos vadovo, Lietuvoje 1995 metais buvo priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, kuris įpareigoja aptarnavimo įstaigų darbuotojus mokėti lietuvių kalbą.
Tačiau, kaip pažymi A. Valotka, įstatyme numatyta, kad toks reikalavimas gali būti taikomas tik darbo sutartį pasirašiusiems darbuotojams.
„Valstybinės kalbos įstatymas, priimtas 1995 metais, įpareigoja gyventojų aptarnavimo įstaigas, kad jų darbuotojai mokėtų lietuvių kalbą.
Bet tame įstatyme buvo palikta spraga arba tiesiog nenumatyta, kad ateityje egzistuos ir kitokie darbo santykiai, negu tik pagal darbo sutartį.
Ir, kadangi mes negalime išplėsti kaip nors to įstatymo aiškinimo, tai yra taikoma tik tiems asmenims, kurie yra susitarę su darbdaviu darbo sutartimi, o tokie „Bolto“ vairuotojai darbo sutarčių neturi, todėl mes to dalyko taikyti negalime“, – paaiškino A. Valotka.
Pavežėjų paslaugas teikiančios įmonės „Bolt“ atstovai teigia, kad yra pasiruošę teikti pasiūlymus įstatymų kūrėjams.
„Visuomenėje vykstanti diskusija apie reikalavimus pavežėjų teikiamoms paslaugoms ir jų apibrėžimui yra teigiamas dalykas.
Iki šiol aktyviai bendradarbiavome su šiuos reikalavimus įgyvendinančiomis institucijomis todėl diskusijai persikėlus į Seimą esame pasiruošę dalytis savo įžvalgomis bei teikti pasiūlymus įstatymų kūrėjams“, – atsakyme raštu pažymėjo įmonės atstovai.
Seime taip pat kilo diskusijos dėl galimų taikyti išimčių ukrainiečiams, kurie į Lietuvą pabėgo dėl vykstančio karo Ukrainoje.
Tačiau, pasak A. Valotkos, išimties ukrainiečių vairuotojams taikyti nereikėtų, nes jiems nėra taikomas lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas.
„Čia yra laužimasis į atvirus vartus, nes kai pernai į Lietuvą pradėjo vykti ukrainiečiai, tai kalbos inspekcija paskelbė, kad metus netaikys lietuvių kalbos reikalavimų jiems.
O paskui Vyriausybė pridėjo dar vienerius metus, nes mes patys neturime galios daugiau kaip 12 mėnesių.
Taigi, Ukrainos karo pabėgėliai ir dabar turi 24 mėnesių kalbinę lengvatą. Čia nereikia nei Seimo dabar, nei kieno nors įsikišimo“, – teigė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas.
