Keistas sutapimas: parašius šiuos sakinius paskambino nepažįstamas Naujininkų gyventojas. Jis papasakojo apie savo pomėgį skaityti kandidatų į merus rinkimų programas.
„Utopija!“ – taip vienu žodžiu jis įvertino V.Benkunsko programą. Bet labiausiai vilniečiui užkliuvo ne tunelių statyba, kuri greičiausiai liks popieriuje, bet gatvės. Pasirodo, V.Benkunskas jų idiotiškai nebesiaurins kaip R.Šimašius, tačiau atsisakys pirmtako buldozeriu stumto sumanymo ne dėl to, kad jis sukuria daugybę eismo problemų, bet todėl, kad tai brangu.
Užteko V.Benkunskui programoje parašyti, kad gatvių rekonstravimas jas siaurinant atsieina nuo 30 iki 50 proc. brangiau nei įprastinis gatvių remontas, ir jis laimėjo daugybę rinkėjų balsų.
Pridūrė, kad gatvių siaurinimas sumažina remontuojamų gatvių skaičių, – ir vėl papildomi balsai. Tuo įsitikinęs vilnietis, merų programų skaitytojas.
Iš tiesų skyrius apie transportą, kuriame yra pažadas nutraukti gatvių siaurinimą, V.Benkunsko programoje gudriai iškeltas į pirmąją vietą ir yra išsamiausias. Ne skyriai apie švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą ar kultūrą.
O kur V.Benkunsko prisižadėjimas dėl Vilniaus skaudulio ir pajuokos objekto – nacionalinio stadiono? Jis nukištas į kuklų, vos kelių pastraipų sporto skyrių.
Nusišypsoti verčia V.Benkunsko surastas žodžių junginys „išvystytas didelės apimties sporto objektas“. Nacionalinis stadionas – vienas iš tų. Po to, kai po ketverių metų jis vis dar bus nei nugriautas, nei pastatytas, akis išsproginus bus galima aiškinti, kad jis buvo „išvystytas“.
Tik panašu, kad Naujininkų gyventojas šio skyriaus nebeįveikė, užkliuvo už gudriai pakišto saldainiuko apie gatvių siaurinimą. Galėjo ir V.Benkunskas nebevargti – užteko programoje tik parašyti „nebesiaurinsiu gatvių“.
