Kauniečiai skundžiasi, kad savivaldybė esą pamiršta miegamųjų kvartalų gyventojus. Teigiama, jog niekas nesiima spręsti automobilių parkavimo problemų.
Kauniečių manymu, padėtį puikiai išspręstų netoli namų pastatyti daugiaaukščiai garažai.
Tačiau daugiabučių bendrijų pirmininkai ir savivaldybė į tokius siūlymus žiūri skeptiškai.
Bijo parkuotis savo kieme
Kaunietė Milda „Laikinajai sostinei“ pasakojo gyvenanti viename iš Partizanų gatvėje esančių daugiabučių. Moteris tikino: kieme pasistatyti automobilį kartais yra neįmanoma misija.
„Ne kartą teko statyti automobilį ant pievos ar po ženklu „Stovėti draudžiama“ ir gauti baudą. Tačiau policijos pareigūnams nesvarbu, kad daugiabučių kiemuose nėra vietos visiems automobiliams, jie tik primena, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių“, – sakė Milda.
Ji pasakojo bandžiusi išsipirkti stovėjimo vietą šalia esančioje mokamoje stovėjimo aikštelėje, tačiau planas neišdegė.
„Gauti vietą tose aikštelėse automobiliui labai sunku, nors aikštelės apytuštės. Sistema neveikia – žmonės išsiperka vietas, bet automobilio ten nestato“, – apgailestavo kaunietė.
Mildos teigimu, daugiabučiuose gyvenantys žmonės neretai turi ne po vieną, o po du ar daugiau automobilių. Gyvenamųjų namų aikštelėse vietos užtenka tik apie 20 automobilių, o butų būna ir 60, ir 120. Nors akivaizdu, kad vietos visiems neužtenka, į kiemą privažiuoja ir gretimų namų automobilių.
„Įžūlūs žmonės, nepaisydami aikštelės dydžio, kitų žmonių jausmų, stato automobilius prie mūsų daugiabučio ir eina visai į kitą namą“, – pridūrė gyventoja.
Prie ir taip nemenkos problemos prisideda ir patys kaimynai.
„Jeigu kaimynui neįtiks, kaip pasistatei automobilį kiemo aikštelėje, sulauksi staigmenos. Teko nuo automobilio stogo valyti kiaušinius, „grožėtis“ raktu perrėžtu šonu.
Taip pat esu susidūrusi su kaimynu, kuris atsitrenkė į mano stovintį automobilį, nes buvo per mažai vietos apsisukti. Kaimynas iš įvykio vietos pabėgo. Tai – tik keletas pavyzdžių, ko gali sulaukti ryte atėjęs prie automobilio. Kada galėsime nebijoti palikti automobilius kiemuose?“ – klausė Milda.
Ji tikino: vienas sprendimų galėtų būti netoli gyvenamųjų namų pastatyti daugiaaukščiai garažai.
„Kad nedustų kiemai, miegamuosiuose kvartaluose galėtų atsirasti daugiaaukščių garažų“, – siūlė kaunietė.
Idėjai pritartų ne visi
Kaunietis Konstantinas Vengalis vadovauja bendrijai, kuriai priklauso devyni Geležinio Vilko ir P.Lukšio gatvėse esantys daugiabučiai. Jo manymu, daugiabučių kiemuose išties nėra kur statyti automobilių, bet daugiaaukščiai garažai – prastoka idėja.
K.Vengalio manymu, gyventojai visada nori naujovių, renovacijų, garažų, kol už tai nereikia mokėti.
„Gyventojai taip gali kalbėti, fantazuoti, o kiek jie prie to prisidėtų? Net kai reikia kieme užlopyti duobę, kyla problemų. Pirmininkas nuperka asfalto, ir tai ne visi patenkinti.
Žmonės nori, kad visi namai būtų atnaujinti, bet kai reikia dėl to apsispręsti, jie pabėga. Iš dešimties namų renovavome keturis, o kitų gyventojai nepasirašo – išsigąsta. Jie sako, kad tuoj bus karas, kad tuoj daugiabutis bus susprogdintas“, – kalbėjo K.Vengalis.
Jo manymu, mažai tikėtina, kad savivaldybė tokius garažus prie daugiabučių statytų vien savo lėšomis.
„Jei savivaldybė pastatytų tokį garažą ir nereikėtų už tai mokėti, žmonės sakytų: gerai. Bet kad savivaldybė statytų iš savo pinigų, nerealu.
Ir kiemus savivaldybė skatina tvarkytis, siūlo finansuoti pusę sumos, bet ir tai žmonėms negerai. Gyventojai nenori prisidėti nė vienu centu, moka tik padejuoti“, – pridūrė pašnekovas.
Problemą sprendžia savaip
Linas Narbutas yra 167-ojo daugiabučio, esančio V.Krėvės prospekte, savininkų bendrijos vadovas. Jo teigimu, daugiaaukščių garažų idėjai įgyvendinti išties trukdytų finansinė našta.
„Daugiaaukščių garažų idėja gera, bet reikia apsvarstyti, kiek tai kainuos. Jei savivaldybė šio darbo imtųsi, reikėtų paklausti, kokia būtų kaina, ar gyventojai sutiktų ją mokėti. Tada matytume, ar verta investuoti, ar neverta. 0 jei pristatytų tiesiog neatsiklausę, paskui garažai stovėtų tušti, o savivaldybė būtų veltui išnaudojusi pinigus. Taip problema nebūtų išspręsta“, – svarstė L.Narbutas.
„Daugiaaukščiai garažai – ilgalaikė investicija, kuriai reikia turėti ir žemės ploto, juk prie pat namo tokių garažų tikrai nepastatysi. Tai – sudėtingas darbas“, – pridūrė bendrijos vadovas.
Todėl daugiabučio, kuriame gyvena L.Narbutas, gyventojai automobilių statymo problemą nusprendė tvarkytis patys.
„Išsinuomojome sklypą, pasistatėme užkardą, dabar mūsų namo gyventojai beveik telpa – kartais būna, kad netelpa vienas ar du automobiliai.
Aikštelę išlaikome savo lėšomis, organizuojame gyventojų talkas, dažome, tvarkome, remontuojame. Tvarkome ir takelius – kiek sugebame, tiek patys ir darome. Daugiabutyje gyvena daug jaunų žmonių, kurie nori dirbti“, – tikino L.Narbutas.
Vis dėlto toks sprendimas nepradžiugino kaimynų iš šalia esančių daugiabučių.
„Kyla nemažai nepasitenkinimo – jie patys nesusitvarkę, nieko nedaro ir pyksta, kad mes užsitvėrėme savo teritoriją ir jų neįleidžiame. Manau, kad viskas priklauso nuo to, kokia komanda yra pačioje bendrijoje, kokie valdybos nariai, koks pirmininkas – prieš mane buvęs pirmininkas nenorėjo nieko daryti, nenorėjo apsitverti teritorijos“, – pabrėžė pašnekovas.
Tačiau jis įsitikinęs: pirmiausia gyventojams spręsti problemas dėl parkavimo turėtų padėti savivaldybė.
„Savivaldybės vaidmuo turėtų būti pagrindinis. Ji turėtų būti suinteresuota, kad būtų daugiau parkavimosi vietų, kad nebūtų netvarkos, kad gatvės nebūtų apstatytos automobiliais“, – tikino L.Narbutas.
Garažuose automobilių nestato
Kad daugiaaukščiai garažai ne tokia puiki mintis, mano ir 160-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Islandijos plente vadovas Stasys Zajankauskas.
„Manau, kad jie tik užgriozdintų teritorijas. Daugiabučiai ir taip arti vienas kito sustatyti, tad kur dėti tuos garažus? Netoli manęs yra daugiaaukščių garažų, bet žinau, kad jais ne taip ir malonu naudotis, ypač žiemą – reikia kilti gan stačiai į kitus aukštus, gali nuslysti.
Net nežinau, ar gyvenamuosiuose rajonuose yra naujai pastatytų daugiaaukščių garažų. Žinoma, vieną kitą kurioje nors vietoje būtų galima pastatyti, bet nemanau, kad juos reikėtų statyti masiškai.
Teritorijoje, kurioje gyvenu, nematau vietos, kur būtų galima pastatyti daugiaaukštį garažą“, – įsitikinęs vyras.
Vis dėlto S.Zajankauskas pridūrė: ar su daugiaaukščiais garažais, ar be, bet parkavimo problemą reikia spręsti.
„Išėjęs iš namo iškart matau, kad ten, kur anksčiau buvo pievelė, pripilta skaldos, stovi automobilių jūra. Tų automobilių tiek daug, kad į pavakarę reikia skubėti namo kiek galima greičiau, užsiimti vietą, nes paskui gali nebelikti. Bet ką žmonės gali padaryti?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Netoli kai kurių daugiabučių stovi ir daug privačių vienaukščių garažų. Bėda ta, kad juos nusipirkę gyventojai automobilius ten statosi retai.
„Iš žmonių turimų garažų, sakyčiau, naudojami tik koks trečdalis. Kiti laiko garažus kaip nekilnojamąjį turtą, kaip investiciją ateičiai. Daugelis nenaudoja garažų“, – tikino S.Zajankauskas.
Dalis garažų savininkų juos išnuomoja ir automobilių ardytojams ar remontininkams.
„Šie yra nemaloniausi. Automobilių remontininkai į kiemus mėto automobilių priekinius stiklus, padangas, kitas dalis. Viskas, kas ne metalas, išmetama kiemuose. Paskui reikia vargti, kol visa tai pašalini“, – skundėsi S.Zajankauskas.
Planuose daugiaaukščių garažų nėra
„Iki šiol kiekvieno daugiabučio gyventojai patys sprendė parkavimo problemas – formavosi sklypus ir rengė automobilių stovėjimo aikšteles.
Miestas parengė daugiabučių ir jų teritorijų sutvarkymo viziją. Turime tikslą kvartalus atnaujinti taip, kad vietos užtektų visoms transporto priemonėms. Tam pakanka efektyviai išnaudoti esamas teritorijas. Bent artimiausiu metu miegamuosiuose rajonuose statyti daugiaaukščių garažų neplanuojame.
Sovietmečiu niekas neįvertino išaugsiančio transporto priemonių skaičiaus. Intensyviausi mikrorajonai: Šilainiai, Eiguliai ir Dainava – ten, kur didžiausia daugiaaukščių koncentracija“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
