Važiuojant 2G maršruto autobusu antradienio rytą keleiviai stebėjosi: iš garsiakalbių vietoj Naujamiesčio skambėjo Dailės, o vietoj Vienaragių – Spartos stotelių pavadinimai. Ir ne gerai pažįstamu Reginos Jokubauskaitės, o kitu balsu.
Dailės stotelės nebėra jau keletą metų, o Spartos išnyko 2022-ų-jų vasarą, kai vietoj kojines mezgusios tokio pavadinimo įmonės iškilo gyvenamųjų namų ir biurų kompleksas. Gerai, kad sistema dar neatgaivino Lenino aikštės ar Komjaunimo stotelių pavadinimų, nors ir taip diegiant naują e. bilietą trikdžių – nors vežimu vežk.
Juokinga atrodo ir tai, kad vežėjai net 76 seniausiuose troleibusuose nespėjo sumontuoti naujų komposterių, nors šį darbą dirbo nuo vasario mėnesio.
Tad ant senosios, jau neveikiančios įrangos teliko užklijuoti lipdukus, kad šiuose troleibusuose kontrolieriai bilietų netikrins iki birželio 30-osios.
Gatvėse daugiau vaiduoklių
Senieji stotelių pavadinimai skambėjo ir kituose autobusuose ir troleibusuose, o kai kuriuose jų garsiakalbiai šią savaitę išvis tylėjo.
Keleivius juokino ir dvigubi stotelių pranešimai. Tarkim, Lazdynuose viename autobuse iš pradžių buvo skelbiama, kad kita stotelė – Lazdynų seniūnija, o paskui – kad Paparčio. Tai senasis tos pačios stotelės pavadinimas.
Negana to, stotelėse sumontuotose informacinėse švieslentėse buvo nurodomi ne visi atvykstantys autobusai ir troleibusai.
Anksčiau, kai dar veikė senoji sistema, tokios transporto priemonės buvo vadinamos vaiduokliais. Per pamainą jų pasitaikydavo vos keletas.
Taip įvyksta dėl to, kad autobusuose ir troleibusuose sumontuoti kompiuteriai neturi ryšio su eismą reguliuojančia įranga.
Taip pat transporto priemonių salonuose veikia ir ne visi naujieji komposteriai, tarp keleivių sumaištį kėlė ir senoji jau išjungta įranga, kurios vežėjai iki šiol neišmontavo.
Laikrodis atrodo per mažas
Tuo metu vairuotojai priekaištavo ir dėl kabinose sumontuotų naujų maršruto valdymo kompiuterių. Nors senieji strigdavo, juos tekdavo perkrauti, daugeliui jie atrodė paprastesni.
Be to, naujieji kompiuteriai nerodo laiko, kada transporto priemonė turi atvykti į kitą stotelę, tik plati žalia linija ekrano viduryje žymi, koks atstumas iki jos liko. Kam ji?
Vairuotojams naujuose kompiuteriuose nepatiko ir per mažas laikrodis. Beje, jis pirmomis dienomis visą laiką rodė, kad vairuotojai bent porą minučių vėluoja.
Kai keleiviai pažymi bilietus, laikrodį visada uždengia tai skelbiantis pranešimas. Tai taip pat nepatogu.
Trikdžiai – tik nedideli?
Tačiau įmonės „Susisiekimo paslaugos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Neringa Žukauskaitė tikino, kad diegiant naują e. bilieto sistemą pasitaikė tik nedidelių techninių trikdžių.
Taip nutiko dėl to, kad iš senosios sistemos į naująją buvo perkeliami dideli duomenų kiekiai, keitėsi sistemos logika ir techninė architektūra.
Su naująja įranga į gatves išvažiavo 642 transporto priemonės. „Pastebime, kad kai kuriose neveikia vienas ar keli nauji komposteriai, gedimus operatyviai šaliname, jų skaičius nuolat kinta“, – pabrėžė N.Žukauskaitė.
Paklausta, kodėl įrengus naujus komposterius buvo palikti ir senieji, ji aiškino, kad sistemos perjungimas iš senosios į naująją įvyko per vieną naktį, tad pakeisti tiek įrangos per tokį trumpą laiką buvo tiesiog neįmanoma fiziškai.
„Todėl buvo pasirinktas toks pereinamojo laikotarpio sprendimas. Patikiname, kad senoji įranga netrukus bus išmontuota ir transporto priemonėse liks tik naujieji komposteriai“, – žadėjo „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.
Tačiau vilniečiams užkliuvo tai, kad montuojant naujuosius komposterius į ranktūrius, salono detales prigręžta daug skylių, o išmontavus senąją įrangą jų atsivers dar daugiau.
Beje, senieji komposteriai buvo sumontuoti (ir kol kas liko) patogesnėse vietose, o naujieji – ten, kur liko vietos. Todėl neretai įlipdami keleiviai kliūva už naujųjų komposterių.
Įdiegė QR kodo skaitytuvus
Kodėl autobusuose ir troleibusuose prireikė naujos įrangos?
Senasis e. bilietas Vilniuje veikė daugiau negu 10 metų.
Kadaise tai buvo pažangi sistema, pakeitusi miesto transporto veidą, – autobusuose ir troleibusuose ėmė veikti pirmieji visiškai automatiniai komposteriai, gebantys savarankiškai perduoti duomenis į bendrą sistemą.
Tačiau laikui bėgant ši technologija paseno ir nusidėvėjo – programinę ir techninę įrangą ištikdavo gedimai ir įvairūs sutrikimai, kurie blogino miesto transportu besinaudojančių klientų patirtį.
Todėl gegužės 27 dieną autobusuose ir troleibusuose pradėta diegti nauja elektroninio bilieto sistema, kai duomenys iš senosios sistemos migravo į naująją.
Naujieji komposteriai pritaikyti žmonėms, turintiems regos negalią, – ekrane spustelėjus specialų mygtuką galima priartinti ekrano vaizdą, keisti jo kontrastą ir pasirinkti funkciją „ekrano skaitymas“.
Į juos integruota dar viena naujovė – QR kodo skaitytuvas, kuriuo reikės nuskaityti naują tokiu kodu pažymėtą vienkartinį popierinį bilietą.
Tai naujovė tik Vilniuje – komposteriai QR kodus Klaipėdoje nuskaito jau seniausiai.
Popierinių bilietų ir toliau bus galima įsigyti iš vairuotojų, bet, skirtingai nei uostamiestyje, jais nebus prekiaujama spaudos kioskuose.
Atsiskaityti kortelėmis galima tik Klaipėdoje
„Susisiekimo paslaugos“ žadėjo, kad atsiskaitymo banko kortelėmis funkciją Vilniaus autobusuose ir troleibusuose įdiegs tik šių metų pabaigoje arba 2024-ųjų pradžioje.
O Klaipėdos miesto transporte keliautojai turi galimybę atsiskaityti banko kortelėmis jau nuo gegužės vidurio.
Naujoji sistema padeda sutrumpinti kelionės laiką, palengvina vairuotojų darbą ir patogi tiek retai autobusais važinėjantiems klaipėdiečiams, tiek svečiams.
Klaipėda tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame įdiegta atsiskaitymo kortelėmis sistema.
Kontrolieriai, prieš tikrindami autobusų keleivius, gaus pažymėtų bilietų informaciją. Skenuodamas bet kokią laikmeną – bilieto kortelę, klaipėdiečio kortelę, banko kortelę ar telefoną jis matys, kas susimokėjo.
Tiesa, kol kas atsiskaitant kortele galima įsigyti tik bilietą be nuolaidos. Specialistai stebi situaciją, sistemos veiksmingumą, taip pat įtaką popierinių bilietų pirkimui. Tikimasi, kad jų uostamiestyje bus perkama mažiau.
