Transporto stotelės, kuriose niekad nestoja viešasis transportas, ypač lengvai apgauna Vilniaus miesto svečius.
Vilniaus savivaldybė bando išsiaiškinti, kiek tokių apsimetėlių stotelių apskritai yra mieste.
Priėję prie tokio mažosios miesto architektūros pavyzdžio, kuris tik apsimeta autobusų laukimo stotele, miesto svečiai pastebi tvarkingai pritvirtintą Vilniaus miesto transporto schemą, bet neranda nė žodžio apie tai, kad čia transportas nestoja.
Ir jie pradeda laukti autobuso, kuris niekada neatvažiuos. Bent jau pastaruosius 10 metų joks autobusas ten nesustojo.
Vis dėlto viena transporto laukimo stotelė priešais Mažąjį teatrą neseniai buvo išmontuota.
Dabar Gedimino prospekte liko penkios stotelės, kur nestoja joks transportas.
Dar dvi kitose vietose esančios viešojo transporto nesulaukiančios stotelės vadinasi Islandijos ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus.
Tačiau kiek tiksliai Vilniuje yra tokių stotelių apsimetėlių – nežinia.
Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pranešė, kad šiuo metu vyksta tokių apsimetėlių statinių inventorizacija.
Aiškinimai tik trumpėjo
Per dešimt metų, nuo 2012-ųjų, kai šios stotelės buvo įrengtos, vis atsirasdavo kokio nors leidinio žurnalistas, kuris parašydavo straipsnį pranešdamas, kad Vilniuje yra transporto laukimo stotelių, kur nestoja joks transportas.
Išrikiavus straipsnius chronologine tvarka matyti, kad kiekvieną kartą Vilniaus miesto savivaldybės ir visų kitų šiame procese dalyvaujančių pusių aiškinimai trumpėja.
Šią savaitę „Sostinė“ gavo atsakymą, kuris tilpo į du sakinius.
„Pagal 2012 metais laimėto konkurso ir pasirašytos sutarties sąlygas „JCDecaux Lietuva“ valdo ir prižiūri transporto laukimo paviljonų tinklą Vilniaus mieste.
Laukimo paviljonų pastatymo vietas nurodo savivaldybė“, – rašė lauko reklamos agentūros „JCDecaux Lietuva“ komunikacijos vadovė Karolina Tomkevičiūtė.
Bet kodėl Gedimino prospekte buvo išmontuotas vienas paviljonas, o liko penki?
„Mes statome ten, kur nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. O tą vieną paviljoną iškėlėme administracijos nurodymu“, – paaiškino K.Tomkevičiūtė.
Miestui nieko nekainuoja
Už šio atsakymo slypi labai logiškas paaiškinimas.
Vien didžiausių lauko reklamos bendrovių pasaulyje (taip bendrovė prisistato tinklalapyje) „JCDecaux“ dirba pagal sutartis su pasaulio miestų savivaldybėmis.
Be kita ko, bendrovė sukuria tam miestui tinkančius transporto laukimo paviljonus, atsižvelgia į miesto valdžios pageidavimus bei vizijas, koks tas paviljonas turėtų būti, juos pagamina ir pastato mieste palei visuomeninio transporto maršrutus.
Miestui tai nieko nekainuoja, o bendrovė susigrąžina pinigus iš reklamos vitrinų, kurios įrengtos tuose paviljonuose.
Kai „JCDecaux“ lauko reklamos bendrovė pradėjo savo veiklą Lietuvoje, Gedimino prospektu joks visuomeninis transportas nevažinėjo.
Bet netrukus Gedimino prospektu pradėjo kursuoti mikroautobusai iš Seimo į Užupį ir atgal.
Maršrutas nebuvo populiarus, daug kartų keitėsi, todėl netrukus išnyko.
Bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai kalbinami žurnalistų išreiškė apgailestavimą, kad šis maršrutas su jais nebuvo suderintas.
Rūpestingai prižiūri
Nekursuojančių autobusų stotelės liko ir stovi beveik 10 metų. Visą tą laiką jos yra rūpestingai prižiūrimos, o jų vitrinos – eksploatuojamos.
„Sostinei“ pasiteiravus „Susisiekimo paslaugų“, kodėl ties Mažuoju teatru buvo iškeltas transporto laukimo paviljonas, o kiti penki Gedimino prospekte palikti, atsakyta, kad tai gali paaiškinti Vilniaus savivaldybės atstovas.
„Susisiekimo paslaugų“ atstovas taip pat negalėjo atsakyti, kiek Vilniuje yra stotelių, kuriose niekada nestoja joks transportas.
Įvertins stotelių poreikį
Vilniaus savivaldybės atstovas G.Grubinskas „Sostinei“ sakė, kad stotelės paviljonas iš Gedimino prospekto perkeltas į Žalgirio gatvę.
„Toks pakeitimas atliktas, nes pro vietą Gedimino prospekte, kur stovėjo paviljonas, neina viešojo transporto maršrutų trasos, o Žalgirio gatvėje, kur maršrutų ne vienas, tokio paviljono trūko.
Šiuo metu visi Vilniuje esantys viešojo transporto laukimo paviljonai yra inventorizuojami.
Kiti nenaudojami paviljonai taip pat gali būti perkelti į kitas vietas, – aiškino G.Grubinskas. – Viešojo transporto stotelės įrengiamos pagal gyventojų poreikį, maršrutai nuolat atnaujinami.
Dėl to buvo nuspręsta nereikalingą paviljoną perkelti ten, kur jis reikalingesnis.“
Tačiau paprašius paaiškinti, kodėl Gedimino prospekte iki šiol yra likusios dar penkios stotelės, kuriose dešimt metų nestoja viešasis transportas, G.Grubinskas patarė kreiptis į „Susisiekimo paslaugas“, nes šios įmonės specialistai nustato maršrutus ir tvarkaraščius.
Šiuo metu Vilniaus mieste inventorizuojami visi paviljonai – tiek priklausantys savivaldybei, tiek reklamos kompanijai „JCDecaux“. Tada bus įvertintas jų poreikis ir gali būti, kad paviljonai bus perkelti į kitas vietas.
