– Taigi ministre, kaip Lietuvoje sekasi plėtoti elektromobilumo rinką?
– Žalias automobilis yra didelė visų mūsų planetos žalinimo dalis. Matome, kas vyksta su klimato kaita ir, įsigydami elektromobilį, kartu prisidedame prie geresnės mūsų planetos, žalesnės Europos ir mūsų šalies, tai toks atsakymas būtų.
– Mūsų ambicijos iki 2030-tų metų yra turėti 118 tūkst. elektromobilių, tai yra, devynis kartus daugiau nei turime dabar. Elektromobilių pardavimai Lietuvoje auga. Kokie dar geri dalykai?
– Elektromobilių pardavimai augo 33 proc. jeigu tokia dinamika tęstųsi, tai apie 2030 metus tiek elektromobilių ir turėtume. Panašu, kad skaičius yra pasiekiamas, noras turėtų būti turėti jų dar daugiau negu 118 tūkst.
Žvelgiant į tai, kaip mes atrodome Europoje, tai mes centrinėje Rytų Europoje pagal elektromobilumą esame antri. Aišku, skaičius nėra didelis, rikiuojamės po Slovakijos. Prieš mus yra visa Vakarų Europa ir Malta. Visa kita centrinė Rytų Europa yra už mūsų.
Elektromobilių parkas šiai dienai sudaro vieną proc. nuo mūsų visų automobilių parko, bet reikia atkreipti dėmesį, kad iš to 1,6 milijono automobilių, kuriuos turime, turbūt nemaža dalis yra nenaudojama ir vienaip ar kitaip turėtų būti nurašyta. Tokiu atveju, tas skaičius būtų žymiai didesnis.
Kaip minėjau, ta tendencija yra pakankamai nebloga ir 16 tūkst. elektromobilių turime Lietuvoje, jeigu pažiūrėsime, kiek turi aplinkinės šalys, tai ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lenkijoje skaičiai yra beveik dvigubai mažesni.
– Jūs sakote, kad lietuviai estus aplenkė, tai mums kaip balzamas sielai, ar ne?
– Estus esame aplenkę, tiktai mes, kaip visada, daugiau darome – mažiau kalbame, bet tai turbūt yra ir gerai. Blogiau būtų, jeigu nedarytume ir kalbėtume, tai yra toks lietuvių bruožas, mes kuklumo turime, bet kuklumas, sako, žmogų puošia.
– O kalbant apie prastesnes naujienas, pavyzdžiui, ko mums šiandien labai trūksta, jeigu mes kalbame apie elektromobilumą ir kur mums tikrai reikėtų, kaip sakote, daugiau daryti ir mažiau kalbėti?
– Pirmiausia, pažiūrėkime, kokios yra kliūtys. Pirmoji – įkrovimas. Turėtume jį skirstyti į dvi dalis: vienas yra privatus, kurį turime namuose, o kitas – vieša infrastruktūra.
Daugiausia, ką dabar mes matome pasaulinėse tendencijose, elektromobiliai yra kraunami namuose, nes elektra namuose yra pigiausia.
Čia gera naujiena yra ta, kad energetikos ministerija yra paskyrusi 45 mln. eurų, kad galėtų Lietuvoje įrengti 53 tūkst. privačių stotelių mūsų namuose, garažuose ir tam tikruose kiemuose, viešose vietose. Šiai dienai, beveik 3000 stotelių yra įrengta.
Dabar paleidžiame naują kvietimą, kur mes žymiai supaprastiname sąlygas, yra išimtas dinaminis valdymas, kuris daugeliui trukdė ir brangino pačias stoteles.
Vienas asmuo gali įsigyti daugiau negu vieną stotelę ir praplėstas kompensaciją gaunančiųjų ratas, gali būti stotelės su keliomis prieigomis ir panašiai.
Po pirmojo raundo supratome, ko žmonėms reikia. Supratome ir šita priemonė bus tęstinė, nebus kapojama dalimis, kas ateina – gauna ir ji juda į priekį, tikiuosi, kad ta dinamika bus žymiai geresnė.
Mano manymu, infrastruktūra yra labai svarbi ir tai yra kliūtis, kuri stabdo elektromobilumą. Svarbu ne tik privati infrastruktūra, bet ir vieša. Čia turėtume taip pat greičiau judėti ir žinau, kad tiek privačios įmonės, tiek susisiekimo ministerija, kuri atsakinga už viešąją infrastruktūrą, juda į priekį bus paskelbtos priemonės, kurios leistų statyti viešą infrastruktūrą, nes, sutikime, važiuojant į kitą Lietuvos galą, pavyzdžiui pajūrį, neišvengiamai kažkur reikia pasikrauti.
Arba pajūryje reikia turėti daug infrastruktūros, kur galėtume pasikrauti ir čia yra viena iš pagrindinių kliūčių. Valstybė galėtų ir turi daugiau padaryti.
Energetikos ministerija, kuri kuruoja privačių įkrovimo stotelių plėtrą, dinamiškai reaguoja į visus pokyčius ir žmonių poreikius. Tikimės, kad modernizuota priemonė, kurią mes dabar paleidžiame, turės žymiai geresnę įtaką.
Iš kitos pusės, turbūt dar yra vienas iš tokių stereotipinių dalykų, kuris trukdo elektromobilių plėtrai, kad automobilis yra žymiai brangiau negu paprastas automobilis. Tai pabandykime paskaičiuoti ekonomiką.
Paimkime elektromobilį, pavyzdžiui „Volkswagen ID.3“, po valstybės kompensacijos jo kaina siekia apie 35 tūkst. eurų. Panašaus lygio automobilis yra „Volkswagen Golf“, jo vidutinė kaina yra 28 tūkst. eurų. Turime 6 tūkst. kainų skirtumą.
Dabar paimkime, kiek per metus mums kainuoja elektra arba kuras, dyzelinas ar benzinas. Nuvažiuojant 15 tūkst. km. gauname 1300 eurų skirtumą elektromobilio naudai, jeigu kraunamės namuose, o jeigu turime saulės bateriją – dar pigiau, bet aš jau net nebeskaičiuoju.
Tada – eksploatacija. Vidutinė eksploatacija benzininio ar dyzelinio automobilio yra 2000 eurų, jeigu naują aptarnauji servise, keiti tepalus ir kitus dalykus. Elektromobilio – apie 1000 eurų. Imkime 700 eurų.
Skirtumas tarp kuro 1300 eurų ir 700 eurų aptarnavimas, tai yra 2000 eurų. Tai per septynis metus elektromobilio rida bus 105 tūkst. skirtumas yra 14 tūkst. eurų. Jeigu dešimt metų – 20 tūkst. eurų skirtumas.
Automobilio nuvertėjimas yra labai panašus. Elektromobilio vertė, kuri lieka, yra 48 proc. nuo pradinės vertės, o benzininio ar dyzelinio yra apie 50–51 proc. Vienas labai arti kito.
Taigi perkant elektromobilį jis yra 6000 eurų brangesnis, bet matome, kad per septynis metus susitaupo 14 tūkst. Plius turi žalią automobilį. Turint visą ekosistemą, saulės elektrinę, galima jį pasikrauti žymiai pigiau, gali krautis dinamiškai, kai kainos yra pačios žemiausios.
Manau, kad yra per mažai informacijos, mes per mažai kalbame apie elektromobilio privalumus, tačiau visą laiką akcentuojame tokius minusus, kad pirminė kaina yra didesnė, įkrauti pajūryje mažai kur yra, tada žmonės, rinkdamiesi automobilį, apie tai galvoja.
Turbūt žmones galima būtų paskatinti. Mes dažnai šeimose turime po kelis automobilius, pradėkime nuo vieno ir tai yra gera pradžia. Aš pats galvoju, mano automobilis dabar yra per dešimt metų senumo ir kaip tik noriu keisti į elektromobilį.
Vairuoju „Audi“, bet man mašinos beveik nereikia, aš gyvenu miesto centre, vaikštau visą laiką pėsčiomis, o laiko tokiam asmeniniam važinėjimui kitur nėra labai daug.
Turi kažkur nuvažiuoti kaip Seimo narys, bet nėra tokios važiavimo dinamikos, kokia būna, kai nesi ministras. Planuoju, kai baigsis mano kadencija, bus labai gera proga pasikeisti ir automobilį. Ir kitas tikrai bus elektromobilis, nes visi skaičiai rodo, kad jau dabar elektromobilis yra ekonomiškai naudingesnis.
Matome tendenciją, kad jų kainos pinga dėl to, kad baterijų kainos važiuoja žemyn, šiek tiek tai pristabdė kovidas su tiekimo grandinių sugriuvimais. Apie 2022–2023 metus ličio baterijų kaina taip sparčiai nebekrito, bet ateityje numatomas pakankamai reikšmingas kritimas. Galima tikėtis, kad apie 2025 metus turėsime dar geresnes kainas.
Be to, Europos Sąjunga aiškiai pasakė, kad 2035 metais visi automobiliai turės būti tiktai elektromobiliai, žinoma, gali būti vandenilio automobiliai.
Mūsų ministerija turi kelias priemones. Viena priemonė buvo skirta įsirengti elektrolizerius, taip pat Susisiekimo ministerija turi priemonę įsigyti autobusus, taip pat ir vandenilio autobusus.
Kelios savivaldybės, Vilniaus taip pat, planuoja statyti elektrolizerius, pirkti vandenilio autobusus ir galvoju, kad mes kokių penkerių metų bėgyje Vilniuje pamatysime pirmuosius vandenilio autobusus.
– Dar grįžtant prie jūsų skaičiavimo ir ekonomikos. Sakote, mažai komunikuojama, tai va jums idėja – paimkite, padarykite lentelę ir visiems ją rodykite. Žmonės matys skirtumą ir naudą, ar ne?
– Ruošiausi laidai, susirinkau visus skaičius. Susirinkau naujo elektromobilio skaičius, bet man teko ir girdėti žmonių, kurie įsigijo dėvėtą elektromobilį, nes dabar didelis elektromobilių kiekis atvažiuoja iš Norvegijos, ten po trejų ar ketverių metų keičia ir žmonės susiskaičiuoja, pirkti dyzelinį ar benzininį automobilį, ar pirkti elektromobilį.
Visi skaičiai rodo vienareikšmiškai – elektromobilis yra geriau, o jeigu turi dar saulės elektrinę, skaičiai dar gerėja. Tai yra ateitis ir aš galvojau, po kokių penkerių metų mes sakysime, kaip mes gyvenome kitaip?
– O elektros nepritrūksime?
– Neturėtume pritrūkti. Skaičiuojame, kad elektromobiliams papildomai reikės vienos teravatvalandės (TWh) elektros energijos. Šiuo metu mes naudojame tarp 12–13 TWh, matome, kad papildomai elektros reikės mažiau negu 10 proc.
Matome, kad iki 2030 metų jos reikės dar daugiau, nes sunkusis transportas ir pramonė pradės dekarbonizuotis ir taip toliau. Tai turėtų planuojama, kad elektros poreikis augs iki 19 TWh. Elektros energijos suvartojimo augimas turėtų siekti apie 40 proc.
Ministerija daro daug, kad elektros turėtume tiek, kiek mes išnaudojame. Tai reiškia, jeigu dabar suvartojame 12 TWh, o pasigaminame tiktai keturias ar penkias. 2030 metais vartosime 19 TWh ir pasigaminsime 19 TWh.
Iš kur ateis visa elektros energija? Yra du jūros parkai, vienas konkursas jau įvyko, kitas – vyks vėlyvą rudenį. Iš jų pasigaminsime beveik šešias – septynias TWh Elektros energijos. Taip pat saulės ir vėjo parkų sausumoje.
Dinamika yra labai greita ir nuo 2020 metų atsinaujinančios elektros įrenginių atsirado 3 kartus daugiau. Ji yra greitėjanti ir mes planuojame, jeigu, sakykime, dabar turime instaliuotos apie 2,5 gigavato (GW) galios, kitais metais turėsime 3,8 GW. 2025 metais planuojame turėti apie 6 GW.
Tai rodo, kad valstybė mato elektros poreikį, bet taip pat mato ir iš kur jį paimti. Iš vienos pusės – atsinaujinančią energetiką iš jūros vėjo ir sausumos vėjo.
Išmetinėsime visą kurą tiek iš pramonės, tiek iš mūsų transporto ir iš šilumos ūkio, atsisakydami dujų ir kitų dalykų, tuo būdu mes eisime į švaresnę, gražesnę, žalesnę Lietuvą.
– Kada startuos kvietimas paramai gauti privačioms įkrovimo stotelėms?
– Labai stengiamės, kad visas biurokratinis mechanizmas susisuktų greitai ir prieš pat elektromobilumo dieną turėtume visi kartu šventę.
Jeigu turite sodybą, galite vieną įsirengti ten, o kitą galėsite turėti namuose. Daugiabučiai galės įsirengti ir galės turėti didesnės galios greito įkrovimo stotelę, daugiabučio kieme su keliais įkrovimo lizdais.
– Koks pagrindinis mitas apie elektromobilumą yra šiandien?
– Aš tai ir bandžiau sugriauti, kad elektromobilis – brangus malonumas. Šiandien jau nėra brangus malonumas ir elektromobilis yra ekonomiškai naudingesnis pasirinkimas nei dyzelinis ar benzininis automobilis, o be to šis automobilis yra ateitis.
Kitas dalykas – mes jį pirkdami prisidedame prie mūsų gamtos. Tiek perkant naują, tiek naudotą, nes antrinių elektromobilių rinka irgi atsiranda ir iš Norvegijos važiuoja.
O Norvegijoje 74 proc. automobilių, kuriuos dabar naujai įsigyja norvegai yra ir elektromobiliai. Lietuvoje – 10 proc.
Turime kur stiebtis ir aš tikiuosi, kad po metų turėsime žymiai geresnius skaičius, o 2025 metais jau kalbėsime apie 30–35 tūkst. elektromobilių Lietuvoje, kas bus jau tikrai neblogai.
Reikia pastebėti, kad technologiniam lūžiui visą laiką yra pagreitis ir labai panašu, kaip lėktuvas pradeda kilti, taip mes pradedame kilti su elektromobiliais.
