Užsienio reikalų viceministrė, ambasadorė Jovita Neliupšienė sako, kad tai – aiškus ir griežtas reikalavimas, tačiau dar laukiama patikslinimų.Šį klausimą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ plačiau aptarė J.Neliupšienė.
– Užpraeitą savaitę pateiktas EK išaiškinimas dėl to, kaip būtų užtikrinamos tarptautinės sankcijos ir jų įgyvendinimas Rusijos piliečių atžvilgiu, kad šalys turėtų konfiskuoti atvykstančių Rusijoje registruotų piliečių automobilius, asmeninius daiktus, išmaniuosius telefonus ar kompiuterius, sukėlė tam tikrų diskusijų. Įdomu, kaip gimė šis sprendimas, kodėl dabar šis išaiškinimas ir kaip jis atsirado?
– Pačių sankcijų reglamentas ir ta sankcijų reglamento dalis, kuri uždraudžia iš principo įvežti tiek laikinajam įvežimui, tiek importui į Europos Sąjungą, jau yra senokai. Kiekvieną kartą, kai mes tvirtiname vieną ar kitą paketą, devintą, dešimtą ar vienuoliktą, mes papildome ir priedą, plėsdami, kam tos sankcijos taikomos.
Paskutinis sankcijų plėtimas, vienuoliktasis paketas – birželio mėnuo, buvo įdėtos priekabos, puspriekabės ir automobiliai. Tiesą sakant, iškilo klausimas, kaip taikyti tą punktą: ar turi būti taikoma rusiškos kilmės automobiliams, ar visiems automobiliams, kurie įvažiuoja. Europos Komisija, kalbėdama ir palaikydama ryšius su visomis šalimis narėmis, penktadienį pateikė savo vertinimą, rekomendacines gaires, kaip turėtų būti taikomas šis konkretus sankcijų reglamento straipsnis.
Esmė, tikriausiai, yra tokia, kad Europos Komisija pateikė išaiškinimą, kaip taikyti tai, kas susiję su automobiliais. Tai mes turime pakankamai detaliai išrašytą Komisijos pasiūlymą, kuris nurodo, kad tiek registruoti automobiliai, tiek automobiliai su rusiškais numeriais negali atvykti į Europos Sąjungos teritoriją. Jeigu jie atvyksta, tai yra sankcijų pažeidimas ir gali būti atitinkami veiksmai.
– Tai yra toks griežtas sprendimas, ne rekomendacija, kaip kad kartais būna Europos Komisijos dokumentuose. Čia yra aiškiai, tiesiai, kaip kad sako lietuviai, juoda ant balto?
– Reglamentas yra tiesioginio taikymo dokumentas, o čia Komisija aiškina, kaip taikyti tą reglamentą. Iš principo taip, Europos Komisijos išaiškinimas yra griežtas.
– Į Lietuvą, bent jau tuo metu, kai mes kalbame, sienos kirtimo metu piliečiai informuojami ir tada jie gali pasirinkti, kirsti sieną ar ne? Ministras Gabrielius Landsbergis kalbėjo apie tai, kad yra specifika. Mes turime Kaliningrado tranzitą, čia mes laukiame papildomo išaiškinimo, ar leidžiama kirsti tiems gyventojams, ar kur čia esmė?
– Kaliningrado tranzitas, visų pirma, keleivių tranzitas, numato, kad keleivis, keliaudamas traukiniu ar automobiliu, turi per 24 val. kirsti teritoriją. Yra du būdai, kokiu dokumentu remiantis galėtum kirsti teritoriją. Vienas yra supaprastinto tranzito specialus dokumentas, kitas yra turėti Šengeno vizą ir tada jau mūsų įgyvendinimo klausimas: mes matome, kad žmogus kerta sieną, jis deklaruoja, kad važiuoja Kaliningrado tranzitu ir per 24 val. valandas jis turi išvykti ir kirsti kitą sieną Kaliningrado kryptimi.
Toks vykimas per Lietuvos teritoriją, vadovaujantis Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimu bei Komisijos išaiškinimu, jis gali būti.
– Viceministre, jeigu, tarkime, važiuoja Rusijos ar Baltarusijos pilietis į Kaliningradą, iš vienos ar kitos pusės, ir jis turi dokumentus į Kaliningradą, į eksklavą ir tada jis turi per 24 val. kirsti sieną, o jei jis pagaunamas čia, Lietuvoje, zigzaguojantis daugiau nei 24 valandas, iš jo gali būti konfiskuojamas automobilis ir ne tik jis?
– Taip, bet Kaliningrado tranzitas galioja Rusijos piliečiams ir susisiekimui tarp Kaliningrado ir Rusijos. Yra ir krovinių tranzitas, kuriam yra skirtas atskiros Komisijos gairės ir kalbama apie sankcionuotas prekes. Ten irgi turime Komisijos išaiškinimą, kaip tai daryti.
Kalbant apie kitus daiktus, kai Komisija pristatė, koks bus jos išaiškinimas dėl automobilių, mes jau praėjusią savaitę kėlėme klausimą, kad jeigu yra toks griežtas išaiškinimas dėl automobilių, reikia labai gerai žinoti, ką daryti ir su kitais daiktais, kurie yra numatyti ir tame pačiame straipsnyje, kur yra apribotos galimybės laikinai įvežti ar importuoti tam tikras prekes.
– O daug ten prekių? Dažniausiai ten išmanieji telefonai, gal aukso dirbiniai?
– Yra ir juvelyrika, ir išmanieji telefonai, ryšio perdavimo priemonės ir įvairios techninės priemonės. Sąrašas yra pakankamai ilgas.
– Žinote, skaičiau Europos Komisijos diskusiją, žurnalistai atakavo klausimais ir buvo net tokių: tai ką čia mes dabar juos išrenginėsim, tikrinsim, ar jie ten ką veža. Lietuva turi kažkokį išaiškinimą tokiais atvejais, kaip elgtis, kai su automobiliais viskas aišku, kaip suprantu už konfiskavimą atsakinga muitinė, o su kitais dalykais, kiek mes būsime griežti ir kaip elgsimės?
– Manau, kad kol mes laukiame Europos Komisijos išaiškinimo, ką daryti dėl kitų daiktų ir dėl kitų numatytų atvejų, reikia taikyti racionalumo principą, jeigu žmogus vežasi tikrai asmeninius daiktus. Tik reikia turėti omenyje, kad šiuo metu kertančių Lietuvos-Rusijos sieną yra labai nedidelis skaičius, nes mes esame apskritai apriboję galimybę atvykti į Lietuvą, yra ribotos galimybės vizų išdavime – yra tik humanitariniai atvejai ir esant kitiems labai išimtiniams atvejams.
– Kalbant apie labai mažą ratą žmonių, to intensyvumo nėra, nors nežinau, kokie motyvai, turime apie 60 tūkst. baltarusių, ukrainiečių, šiek tiek rusų atvažiavusių ir bėgančių nuo režimo. Ar šie sprendimai juos liečia?
– Kadangi mes kalbame apie Europos Sąjungos reglamentą, jis taikomas visiems. Jeigu būtų toks atvejis, kad su rusiškais registruotais numeriais, pavyzdžiui, ES pilietis bando atvykti į ES teritoriją, jam lygiai taip pat tai taikoma. Jis atvykti gali, bet negali įsivežti automobilio, kuris yra registruotas rusiškais valstybiniais numeriais.
– Jis atvykti gali, bet tada jau ne automobiliu, registruotu Rusijos Federacijoje?
– Jeigu tranzitas, tai važiuoja tranzitinis traukinys, jei yra poreikis. Taip pat yra galimybė kirsti sieną pėsčiomis arba naudotis viešuoju transportu.
– Tikslas to? Nes žmonėms tikrai gali kilti klausimų, o ko mes siekiame tokiu sprendimu, kai viskas eina automobilių ir daiktų konfiskavimo link?
– Mūsų tikslas ir apskritai visų sankcijų įvedimo ir reglamentavimo tikslas, ypač dėl reglamento, vienuolikto paketo priėmimas, yra apriboti Rusijos prieigą prie finansinių išteklių, kurie būtų panaudoti karo pramonei, agresyviems veiksmas kare Ukrainoje. Jeigu atvykstama automobiliu, ar yra tikslas tą automobilį parduoti, tai žmogus jį parduoda, moka mokesčius ir taip savo valstybėje prasideda prie karo Ukrainoje.
– Tai čia yra logika, automobilis tiesiog parduodamas ir mokėdamas mokesčius prie to prisideda? Nes lyg ir privati žmogaus nuosavybė ir galima kelti klausimą, ar režimas finansuojamas iš tos privačios nuosavybės?
– Žinote, karo metu, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje, kai raketos skrenda į namus ar ligonines, Rusijos piliečiai gali užduoti klausimą valdžiai, kodėl taip vyksta? Karo veiksmų stabdymas yra kiekvieno Rusijos piliečio atsakomybė.
– Kokios perspektyvos, kokiomis dar kryptimis dirbama, kalbant apie sankcijas?
– Kaip matome, svarbiausia, kad mes esame priėmę tikrai daug sankcijų ir šiuo metu svarbu tas sankcijas įgyvendinti. Tam, kad tos sankcijos turėtų efektą, jos būtų efektyvios, dar reikia, kad tas sankcijas visi įgyvendintų daugmaž vienodai.
Vien jų priimti neužtenka, reikia jas įgyvendinti ir tas įgyvendinimas turi būti kuo vienodesnis. Aišku, nacionalinės kompetencijos skiriasi, skiriasi institucijos, kurios atsakingos už vieną ar kitą elementą, bet sankcijų įgyvendinimas yra labai svarbus elementas.
Kas buvo pakeista ir vienuoliktame pakete, tai atsakomybė už sankcijų apėjimą. Šitą mes irgi turime įgyvendinti ir jei įvažiuoju su keliais automobiliais ar darau verslą iš to, tai irgi yra bandymas apeiti sankcijas, jei taip būtų nustatyta.
Mes manome, kad artimiausiu metu jau reikia kalbėti apie dvyliktą paketą, tikrai yra dar galimybė sankcionuoti „Rosatom“, kuris turi bent keliasdešimt pavaldžių įmonių, kurios užsiima įvairiomis veiklomis. Kitas elementas yra IT sektorius, debesų technologijos. Tikrai yra sričių, kurios vis dar nėra sankcionuojamos ir bandymas užkirsti kelią, kad ir toliau ateitų finansai ir finansiniai ištekliai karo pramonei, manau, yra pirmas ir svarbiausias prioritetas.
