Lietuviai – alternatyvaus kuro gamintojai: kas jau gali jį naudoti?

Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų. Greta gaminamas ir bioetanolis, kuris, sumaišytas su benzinu, tiekiamas transporto sektoriui. Lietuviai ne tik didžiuojasi, kad gamina alternatyvų kurą, bet ir yra pasiruošę plėstis tam, kad žala aplinkai ir klimato pokyčiai mažėtų.

Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Pasvalio rajone jau veikia viena didžiausių Europoje biometano gamyklų<br>Kadras iš laidos
Daugiau nuotraukų (13)

Laida „Tvarumo kodas“

Sep 29, 2023, 7:04 PM

„Ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga šiai dienai turi įgyvendinti labai sudėtingus tikslus, kurie susiję su dekarbonizacija ir klimato kaitos tikslais, kuriuos nusistatėme dar 2019–2020 metais, bet nuo praėjusių metų tai taip pat tapo ir saugumo klausimu, nes įvairios energijos priklausomybės paskui išsiverčia į labai negerus dalykus, kaip matėme“, – apie galimybę turėti alternatyvas energijai ar kurui kalba Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

„Kai mes kalbame apie atsinaujinančią energetiką mūsų regiono kontekste, pirmiausia kalbame apie savo pačių saugumą. Ir be jokios abejonės, apie klimato kaitos užkardymą ir prevenciją.“

Lietuviai investuoja į alternatyvaus kuro gamyklas ne tik todėl, kad čia netrūksta žaliavos, bet ir tiki, kad parama tokioms iniciatyvoms augs ne tik Europos Sąjungos mastu, bet ir mūsų šalyje. Verslininkų teigimu, Lietuva tikrai turi daug potencialo šioje srityje, tik tam, kad vyktų greitesnė plėtra, reikalingas netrumparegiškas požiūris ir valdžios parama. Ne tik finansinė.

„Kol nėra geresnės ekonomikos, kad žmogus galėtų sau leisti brangesnį kurą, tada reikia politinės valios, kuri tiesiog taikytų privalomą maišymą, kaip yra daroma dabar su biodegalais. Turi būti nustatyti privalomi maišymo procentai, kiek turi būti atsinaujinančios energetikos kiekvienoje kuro rūšyje, kuri patenka į transportą.

Tai čia reikia politinės valios, reikia įstatymų, tikslų, priemonių jiems įgyvendinti“, – teigia alternatyvų kurą gaminančių gamyklų vadovas Jurgis Polujanskas, kurio teigimu, jo vadovaujama „Kurana“ gebėtų ir daugiau alternatyvaus kuro gaminti, tačiau į šią rinką sunkiai juos įsileidžia įprastinių degalų pardavėjai.

„Susikirtę interesai su naftos visa pramone. Tai yra natūralu, kad naftininkai nori išsaugoti savo rinką, jie ieško spragų įstatymuose, teisėkūroje, išleidžia rezervus be biodegalų“, – teigia J.Polujanskas. „Būdavo mitai tokie, kad maišant biodegalus žiemą užšals variklis, kai tuo metu švedai, kurie viršijo rodiklius ES, jie tuo metu sėkmingai naudojo lietuvišką biodyzelį, mūsų sąskaita, kol mes tikėjome šitais mitais. Tai viską įmanoma padaryti, bet reikia šviesti visuomenę, šviesti tuos pačius politikus ir tikėtis jų logiškų ir tvarių sprendimų.“ Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, panaši situacija ir dujų sektoriuje.

„Neatmeskime, kad yra labai didelė inercija gamtinių dujų didelių prekybininkų. Jie nenorėdavo įsileisti biodujų į tinklą. Net ir tokiai didelei įmonei kaip „Kurana“ tai buvo didelis iššūkis – prisijungti 6 kilometrus iki gamtinių dujų tinklų, nes gamtinėse dujose tie monopoliai taip lengvai nesiardo. Dabar, kai jau atsirado atskyrimas gamtinių dujų tiekimo nuo gamybos, atsirado jungtis su Europa, atsirado poreikis ir čia pajungti daugiau tiekėjų, leisti visiems pasijungti, ne tik didiesiems, pasauliniams importuotojams“, – apie lietuvių laimėjimą pasakoja S.Gentvilas.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius teigia, kad „Kurana“ nėra vienintelė įmonė, kuri siekia tiekti jiems savo produktą.

„Jaučiame tikrai rimtą susidomėjimą. Ne tik žodžiais. Mes esame pasirašę apie 20 tokių išankstinių prijungimų sąlygų su potencialiais gamintojais. Šis yra pirmas, bet mes tikimės artimiausiu metu, per metus-pusantrų prijungti dar keletą gamintojų. Tai šis procesas įsibėgėja ir, tikėkimės, atsiras ir daugiau pagaminančių biometaną ir turinčių pakankamai išteklių jam gaminti, nes biometaną gaminti, be abejo, reikia ir išteklių“, – teigia N.Biknius.

„Biometanas apskritai yra gerai, nes jis yra vietinis produktas. Jis yra gaminamas iš atliekų, kurios bet kokiu atveju išskirtų tą metaną į atmosferą, o šiuo atveju jis yra surenkamas, išgryninamas iki gamtinių dujų lygio kokybės, todėl gali būti priimamas į gamtinių dujų tinklą. Tai yra pirmas projektas, kuris biometaną patiekia į Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir iš čia jis gali būti suvartojamas bet kur – ar Lietuvoje, ar bet kur ES, nes esame dabar susijungę su visa Europa. Ir dar viena nauda yra, ta, kad tai yra vietinė žaliava ir neišvežami pinigai iš valstybės.“

„Iš kokybinės pusės – lygiai toks pat kuras kaip ir iškastinis kuras. Tiek bioetanolis turi atitikti kuro standartą, tiek biometanas turi atitikti gamtinių dujų standartą, tai iš tos pusės tai yra vienodo standarto produktai. Tačiau pranašumas pagrindinis ateina iš CO2 taupymo“, – teigia „Kurana“ vadovas J.Polujanskas. „Mūsų gaminamas bioetanolis taupo iki 80 procentų CO2 išmetimo lyginant su iškastiniu kuru, o gaminamas biometanas taupo 88 procentų CO2 lyginant su iškastiniu kuru. Tai yra pagrindinis pranašumas gelbėjant pasaulį nuo klimato kaitos.“

Pasvalio rajone įsikūrusios gamyklos atitinka ir žiedinės veiklos principą, kurį labai skatina Europos Komisija.

„Bioetanolis yra spiritas, kuris yra gaminamas iš kvietrugių ar kukurūzų, ir yra vadinamas pirmos kartos biodegalais. Arba jis gaminamas iš atliekų, maišant su tais grūdais. Tai yra jau antros kartos biodegalai. Išgautas spiritas yra maišomas su benzinu tam, kad būtų mažesnė naftos dalis degaluose, o didesnė dalis – vietinių išteklių. Gamybos metu išsiskiria metanas, kaip dujos, kurios gali būti naudojamos elektrai gaminti, kaip iki šiol būdavo, arba dabar, ką matome Pasvalyje – keliauja į biometano gamyklą, kur biodujos yra išvalomos nuo visų priemaišų iki tokių savybių, kurios tinka tiekti į dujotiekį ir toliau, šioje gamykloje paruoštas biometanas, išvalytos biodujos yra transportuojamos iki dujotiekio ir ten yra įpurškiamos į pagrindinę Lietuvos magistralę – dujotiekį.

Po to biometanas gali būti naudojamas kitoje vietoje, iš to paties dujotiekio dujos pasiimamos ir suspaustos gali būti naudojamos tuose pačiuose autobusuose ar sunkvežimiuose kaip degalai, pakeičiant dyzelį šimtu procentų, naudojant vien tik tai biometaną, vien tik šias dujas. Todėl jis vadinamas CO2 neutraliu kuru“, – sako energetikos ekspertas Martynas Nagevičius, kurio teigimu, šios Lietuvoje gaminamos dujos gali pokeisti importuojamas gamtines dujas, kuriomis varomi autobusai mūsų šalyje.

Aplinkos ministras teigia, kad atsiradus tokiai gamyklai Lietuvoje, verta susimąstyti, ar perėjimas prie elektra varomo viešojo transporto visada yra teisingiausias sprendimas. S.Gentvilas įžvelgia ir daug galimybių žemės ūkiui šioje srityje.

„Skandinavijoje, net ir Lietuvoje dabar, yra ištisi autobusų parkai, varomi biodujomis. Tai vietoje to, kad brangius elektrinius autobusus pirktume, galėtume pradžioje pigesnius biodujų autobusus turėti, tinkle daugiau priduoti biodujų, traktorius galėtume varyti biodujomis, galėtume grūdus džiovinti biodujomis. Žemės ūkiui tai yra didelis šansas nepirkti importinių biodujų arba importinio dyzelino, o naudoti biokurą savo reikmėms.“

Pasak „Kuranos“ vadovo žiediškumas jų gamyklose nepasibaigia dujotiekiu. Viskas prasideda laukuose ir apsukus ratą, vėl į juos sugrįžta. „Bioetanolio atveju, pradžia yra nemaistiniai grūdai, įvairios pramonės atliekos, maisto pramonės atliekos, iš kurių gaminamas spiritas, kuris keliauja į bioetanolį, visos tos atliekos keliauja į biodujų reaktorius. Ten jos pūna, gaminasi biodujos, kurios yra išgryninamos iki gamtinių dujų kokybės ir tada jau pučiama į magistralinį „Amber grid“ dujotiekį“, – teigia J.Polujanskas. „Po biometano gamybos lieka ta biomasė, kuri yra organinės trąšos ir tos trąšos keliauja atgal į laukus, kur auga nemaistiniai grūdai ir vėl visas ratas sukasi iš naujo. Tai čia yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys.“

„2030 metais norime pasiekti, kad Europos Sąjungoje būtų gaminama 35 mlrd. kubinių metrų biometano dujų. Tai yra ambicingas tikslas, nes turime praktiškai 10 kartų didinti jo gamybą“, – teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. „Tai tokio pobūdžio atsirandantys objektai, gamyklos Lietuvoje labai aiškiai parodo pavyzdį, kaip galima persiorientuoti prie atsinaujinančios energetikos ir ne tik prie mums įprastų saulės, vėjo, kas, be abejo, mums labai svarbu ir tai bus pagrindas, bet taip pat ir šalia kitų, atsinaujinančių dujų gamybos.“

„2020 metais ES planavo 10 proc. pasiekti transporto iš atsinaujinančios energetikos. Turime pusę šalių, kurios pasiekė ir viršijo. Šaunuolės, pirmūnės, jos investuoja į energetiką, jos sąmoningos, jų ekonomikos yra didesnės nei Lietuvos. Bet turime ir kitą pusę, tokias kaip Graikija, Lenkija ar Lietuva, kurios atsilieka. Mūsų šalis ypatingai atsilieka, pasiekė tik pusę to tikslo“, – teigia alternatyvaus kuro gamintojas J.Polujanskas. „Tie tikslai yra pasiekiami. Tik gal viskas vyksta lėčiau nei norėtųsi ir lėčiau negu galėtume.“

„Kurie pradėjo pirmieji, tie šiandien ir džiaugiasi geriausiais rezultatais. Buvo laikas, kai, tarkime, Skandinavijos šalys, kurios buvo užsibrėžusios labai ambicingus tikslus, būdavo į žiūrima taip sakant, na, ar jie turtingi, galbūt dėl to gali, gal kai kas sakė, kad jie naivūs, kad tai bus neįmanoma, ir panašiai. Aš manau, kad jie turėjo labai aiškią viziją, tikėjo ja, į tai investavo ir dėl to šiai dienai, tarkime, transporto srityje, atsinaujinančioje energetikoje, Švedija ar Suomija rodo puikius rezultatus. Bet tai nereiškia, kad Lietuva dabar turi taip ir vilktis uodegoje.

Iš esmės šiai dienai sudėlioti tikrai ambicingi tikslai, tiek vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje, tiek mes matome, kiek atsiranda pačių įvairiausių saulės jėgainių, tiek ir ant stogų, tiek ir atskirai. Aš manau, kad ateitis pakankamai šviesi, tik reikia tęsti tai ir daryti, nes, kaip žinia, labai reaguojama ir į kainą. Elektros kaina nukrito ir staiga nebe tiek norisi tas investicijas daryti. Ne, ilgainiui vis tiek tai reikės padaryti, kitaip nebus“, – optimistiškai ir tvirtai nusiteikęs M.Vaščega.

Kaip gimsta Lietuvoje alternatyvus kuras? Kas jau gali jį naudoti? Ko trūksta, kad vis daugiau alternatyvaus kuro naudotų ir šalies gyventojai? Atsakymai – laidoje „Tvarumo kodas“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.