„Valstiečiai“ tvirtina, kad Vyriausybės teikiamame Valstybės biudžeto projekte yra numatytas didesnis finansavimas keliams. Iš viso jiems planuojama skirti per 715 mln. eurų, tačiau KPPP numatyta skirti tik 543 mln. eurų, t. y. paliekamas tas pats 2023 m. finansavimo lygis. Įvertinant pakilusias energetikos, žaliavų kainas ir papildomą lėšų poreikio padidėjimą darbo užmokesčiui, kelių priežiūros ir remonto darbų kitąmet būtų atlikta dar mažiau nei šiais metais.
Anot siūlymo autorių, savivaldybių galimybės tvarkytis kelius kitais metais dar labiau sumažėja, tai dar labiau didina regionų atskirtį. Trečius metus iš eilės, skirstant KPPP lėšas, mažinamas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui. Statistikos departamento duomenimis, vietinės reikšmės kelių su žvyro danga Lietuvoje – 39469 km. Vidutiniškai tai sudaro 62 proc. visų vietinės reikšmės kelių. 26 savivaldybėse šis procentas siekia gerokai virš 70.
„Valstiečiai“ argumentuoja, kad prastėjant žvyruotų kelių būklei, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse, kas ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę ir sveikatą. Įvertinant tai, kad vykdoma švietimo, sveikatos apsaugos reforma, didėja pavežėjimo paslaugų poreikis, atitinkamai turi būti skiriamas dėmesys ir šių paslaugų įgyvendinimui. Viena iš sąlygų paslaugų teikimui yra privažiavimo galimybė. Dėl nuolat blogėjančios savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių būklės, paslaugos gali tapti neprieinamos.
Pabrėžiama, kad 2024 metų valstybės biudžeto projekte mūsų šalies keliams skiriama kiek daugiau nei pusė kuro akcizo pajamų, nors yra priimti Akcizo įstatymo pakeitimai, įsigaliosiantys 2024 m., kur dyzelinio kuro akcizo dydis už 1 tūkst. litrų padidėja iki 410 eurų, kuriuos sumoka vartotojai.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų. KPPP numatyti 543 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar 41,8 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
Seimo Ekonomikos komitetas Spalio viduryje vienbalsiai pritarė asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete numatyti 217 mln. eurų didesnę sumą KPPP negu dabartiniame projekte. Tokiu atveju, vietoje planuotų 543 mln. eurų, KPPP 2024 m. būtų skirti 760 mln. eurų.
