Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko sakė, tokia situacija yra susidariusi dėl netolygaus planavimo, kuris yra žalingas bendriems šalies kelių tiesimo pajėgumams.
„2023-iuosius šalies kelių infrastruktūros sektoriui reikėtų įvardyti kaip sėkmingus metus. „Via Balticos“ ir „Rail Balticos“ statybos, kiti stambesni projektai užtikrino sektoriaus gyvybingumą, tačiau žvelgdami atidžiau matome, kad reikšmingi darbai koncentravosi Pietų ir Rytų Lietuvoje, o Vakarų ir Šiaurės Lietuvos kelių infrastruktūra liko nuošalyje“, – teigė Š. Frolenko.
Šiaurės Lietuvoje – kelių remonto ir statybos objektų trūkumas
Bendrovės „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Arvydas Janulis teigė, kad šiais metais sektoriui atslūgo finansinė įtampa dėl mažėjusių energijos išteklių sąnaudų, tačiau, pasak jo, Šiaurės Lietuvoje labai trūko kelių remonto ir statybos projektų, o šis stygius ypač buvo juntamas pirmą metų pusmetį – todėl bendrovei teko sumažinti darbuotojų skaičių.
Taip pat, anot A. Janulio, viena didžiausių problemų, su kuria šįmet susidūrė sektorius – konkursai dėl projektų paskelbti jau sezonui įsibėgėjus, todėl realūs darbai nusistūmė į sezono pabaigą.
„Tai kenkia ne tik statyboms reikalingiems ištekliams užsitikrinti, bet ir kelininkų reputacijai, nes visuomenė piktinasi, kad kelininkai „miega“ ir tik sezono pabaigoje puola dirbti“, – sakė jis.
Gelbsti skaitmenizacija
Kitos Šiaurės Lietuvos infrastruktūros statybos įmonės HISK vadovas Robertas Ziminskis antrino, kad tiek jų regionui, tiek ir kitiems šalies regionams reikalingas didesnis dėmesys ir finansavimas. Vis dėlto jis 2023-iuosius bendrovei laiko sėkmingais.
„Laiku neatliekant paprastųjų kelių remontų, artimoje ateityje prireiks gerokai daugiau lėšų kapitaliniams remontams ar rekonstrukcijoms“, – sakė R. Ziminskis.
„Matome, kad dėl per keletą metų įgyvendintos įmonių grupės pertvarkos, įdiegtų šiuolaikinių vadybos sistemų bei skaitmenizuoto projektų valdymo galėjome išplėsti savo vykdomų darbų geografiją ir sėkmingai konkuravome Vidurio, Pietų ir Vakarų Lietuvoje – taip užsitikrinome ne tik gerus šių metų rezultatus, bet ir tokių laimėjimų, kurie bus reikšmingi ateinančių metų bendrovės veiklai“, – tvirtino jis.
HISK šiemet laimėjo 15 mln. eurų vertės Kauno oro uosto perono išplėtimo projektą, kurį įgyvendins kitąmet, o tarp reikšmingiausių 2023 m. projektų pažymi karinės paskirties kelio ruožo ties Meškerine rekonstrukciją (apie 10 mln. eurų), taip pat 24 mln. eurų vertės projektą Jašiūnai – Pirčiupiai.
„Kauno tiltų“ pelningumas lūkesčių nepateisins
Akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ 2023 m. darbų akcentai – „Via Balticos“ ruožai ir aplinkiniai jungiamieji keliai už 67,05 mln. eurų, tilto per Nerį kelyje A1 statyba už 70,5 mln. eurų bei žiedinės sankryžos (Baltijos prospektas – Šilutės plentas) rekonstrukcija už 39,1 mln. eurų.
Vis dėlto, anot bendrovės generalinio direktoriaus Aldo Rusevičiaus, darbų intensyvumo netolygumas sezono metu ir didelė konkurencija neleis pasiekti bendrovės pelno tikslų, todėl kitų metų investicijos į techniką ar darbuotojų atlyginimų augimas turės būti kuklesni.
Kalbėdamas apie 2024 m. laukiančius iššūkius A. Rusevičius akcentavo numatomą ryškų žmogiškųjų išteklių trūkumą, taip pat atkreipė dėmesį, kad, kol nėra patvirtintų valstybės planų, nėra galimybių planuoti medžiagų, technikos, darbo jėgos poreikį. Bendrovės vadovas vylėsi, kad pradėti automagistralės „Via Baltica“ ar kelio Vilnius–Utena projektai ateinančiais metais nenutrūks.
„Fegda grupė“ optimistiškai žvelgia į ateinančius metus
Galiausiai „Fegda grupės“ vadovas Gediminas Gribulis tvirtino, kad šiemet išjudėję strateginiai susisiekimo projektai, tokie kaip „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, lėmė sėkmingus metus sektoriui. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nepakankamas finansavimas infrastruktūrai lemia tolesnę kelių tinklo degradaciją, be to, anot jo, nemaža dalis šalyje eksploatuojamų tiltų jau yra ties kritine riba.
„Į ateinančius metus žvelgiame su optimistiniu lūkesčiu, kad kelių priežiūros ir plėtros fondo biudžetas didės, kad valstybė nuspręs, jog verta ir tikslinga investuoti į kelių tinklo atnaujinimą, nes šios investicijos atsiperka. Čia Lietuva turi ir tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos reikia vykdyti, bet visų pirma turime suprasti, kad investicijos į kelius yra ne išlaidos, bet galimos pajamos, didžiulė nauda ekonomikai ir valstybei apskritai“, – kalbėjo G. Gribulis.
Didžiausi projektai, kuriuos šiemet laimėjo „Fegda grupės“ įmonės, yra „Via Balticos“ ir „Rail Balticos“ statybos. Grupės įgyvendintas „Via Balticos“ projektas siekė 67,5 mln., o „Rail Balticos“ sutarčių suma – 200,86 mln. eurų, tačiau dauguma šio projekto darbų bus daroma 2024 m.
