Gali sulaukti baudos
Lietuva iš Briuselio netrukus gali sulaukti ne tik įspėjimo, bet ir solidžios baudos už tai, kad mūsų valdininkai jau antrus metus vilkina su profesionalių vairuotojų rengimu susijusios ES privalomos direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę.
Vežėjų įmonėms jau dabar kyla problemų ES šalyse. Kadangi vairuotojai vis dar neturi direktyvoje numatytų vairuotojo kvalifikacinių kortelių, kontroliuojantys pareigūnai juos baudžia kaip neturinčius kompetenciją patvirtinančių dokumentų.
„Mūsų 95 kodo profesiniais diplomais užsienyje, deja, nepamojuosi“, – pratarė vairuotojų mokymo sektoriui atstovaujančios asociacijos vadovė Jurgita Kuliešienė.
Šiuo metu profesionalius vilkikų vairuotojus rengia 11 valstybinių ir apie pusšimtį privačių įstaigų. Bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva nuo kitų metų tvarka gali keistis.
Įžvelgė protegavimą
Pasak J.Kuliešienės, pagal 2018 metais įsigaliojusią naują Profesinio mokymo įstatymo redakciją visas profesinis mokymas Lietuvoje tapo moduliniu mokymu. Taigi ir vairuotojų mokymą pakeitė ilgos trukmės modulinės programos. Šiuo metu jos neatitinka ES direktyvos nuostatų.
Pasak J.Kuliešienės, net 3 kartus ministro įsakymais buvo pratęstas senųjų profesinio mokymo programų, pagal kurias vairuotojai yra mokomi ir šiuo metu, galiojimas.
„Jos turėjo nebegalioti, kai tik buvo įregistruotos naujos modulinės vairuotojų programos. Bet taip nenutiko – dabar yra 12 senųjų vairuotojų profesinio mokymo programų ir tik 3 modulinės“, – sakė J.Kuliešienė.
Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija įžvelgia valstybinių mokymo įstaigų interesų protegavimo požymių.
Esą taip bandoma mokymų programų turinį ir reikalavimus priderinti išimtinai prie kelių valstybinių profesinio mokymo įstaigų – jų turimų mokymo bazių bei išteklių.
„Pavyzdžiui, pirminio mokymo modulinėje programoje įtrauktas reikalavimas, kad vieną programos modulių vestų profesionalus virėjas. Kuri vairavimo mokykla tokį turi?
Nė viena iš mūsų privačių vairavimo mokyklų nesiryžo licencijuotis vairuotojų pirminio mokymo modulinėms programoms, nes jose keliamus reikalavimus gali atitikti nebent tik stambios valstybinės profesinio mokymo įstaigos.
Mes tai matome kaip bandymą monopolizuoti profesionalių vairuotojų mokymą ir jų kompetencijų kėlimą“, – sakė J.Kuliešienė.
Juo labiau kad į trumpesnės trukmės tęstinio mokymo modulines programas gali būti registruojami tik tie asmenys, kurie jau yra įgiję kokią nors kvalifikaciją.
Visi kiti privalo baigti ilgalaikes pirminio mokymo modulines programas. Licencijas joms šiuo metu yra įgijusios tik valstybinės mokymo įstaigos.
Naujos programos – pakeliui
Kalbos barjeras, mokymo turinys ir jo trukmė – trys svarbiausios problemos, kurios šiuo metu kursto vairuotojams kvalifikaciją suteikiančių įmonių bei vežėjų aistras.
„Ir vežėjai, ir mes – mokymo paslaugų teikėjai buvome prisitaikę prie anksčiau rengtų, šiuo metu vis dar egzistuojančių vairuotojų profesinio mokymo programų.
Senojoje mokymo tvarkoje taip pat buvo trūkumų, pavyzdžiui, susijusių su kalbos barjeru, tam tikrais mokymo elementais, bet bent jau programų trukmė atitiko direktyvos nuostatas.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalime mokyti kitaip, tik valstybine kalba. O daug vairuotojų yra atvykę dirbti į Lietuvą iš trečiųjų šalių, jie nemoka lietuviškai.
Teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžtų išimčių, kad mokyti ir egzaminuoti juos būtų galima kitomis kalbomis, pavyzdžiui, anglų ar rusų.
Taigi jiems mokyti ir egzaminuoti yra sudaroma biurokratinių kliūčių, bet tam, kad būtume konkurencingi, turime būti lankstūs“, – kalbėjo J.Kuliešienė.
Vis dėlto pastaruoju metu visas dėmesys sutelktas į vis dar rengiamas modulines programas.
„Kol kas dar neturime visų vairuotojams rengti reikalingų modulinių programų, nes ministerijai, tikėtina, tai yra iššūkis.
95 kodo mokymas – tai trumpas, greitas vairuotojų mokymas, skirtas specifinėms, darbui reikalingoms žinioms suteikti, pavyzdžiui, apie vairuotojo darbo ir poilsio režimą, taisyklingą krovinių tvirtinimą, krovinių bei keleivių vežimo dokumentaciją.
Vairuotojų mokymui skiriama arba 150 valandų (kvalifikaciją įgyjant pagreitintu būdu, kaip numato direktyva), arba 35 valandos. Todėl toks mokymas nei turiniu, nei trukme niekaip neįsiterpia į formalųjį profesinį mokymą, nors ŠMSM bando įrodyti kitaip“, – aiškino J.Kuliešienė.
Pasak jos, nerimą kelia ir 2021 rugsėjo 1-ąją įsigaliosianti nauja vairuotojų egzaminavimo – kompetencijų vertinimo tvarka.
„Ji buvo pakeista iš esmės ir, tikėtina, jog apribos mokymo teikėjų ir besimokančiųjų galimybes lanksčiai pasirinkti pageidaujamą egzamino datą.
Šis aprašas dar kartą patvirtina, kad visas ŠMSM reguliavimas yra orientuotas išskirtinai į valstybinius profesinio mokymo teikėjus, kurie mokinius priima mokytis 2 kartus per metus“, – sakė pašnekovė.
Beje, tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje mokymai skubos tvarka trunka vos 140 val. su praktika. Pas mus gi – 140 valandų teorijos ir dar 10 valandų praktinio mokymo.
Pažadėjo, bet pakeitė
Pasak buvusios tuometės švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjo Mariaus Ablačinsko, tolimųjų reisų ar autobusų vairuotojus profesionalais daro ne kurios nors profesinės mokyklos diplomas, bet vairuotojo pažymėjimas.
ES šalys yra pasirinkusios gana skirtingus mokymo bei egzaminavimo modelius ir nė vienas jų neprieštarauja direktyvai.
Ko gero, vienintelė Lietuva yra pasukusi profesinio mokymo kelią 95 kodo pažymėjimui suteikti.
„Viena yra mokytis profesijos, kai tokie mokslai pagal formaliojo švietimo programas trunka metus ir ilgiau.
Kas kita – periodinis vairuotojų atestavimas.
Būtent tai ir numato ES direktyva – kad vairuotojas kas penkerius metus turi būti atestuojamas ir įgyti patvirtinimą, jog gali toliau dirbti.
Tai trumpas, greitas mokymas, skirtas vairuotojų žinioms papildyti tam tikromis temomis.
Taigi pagal direktyvą tam turi būti skirtos 35 akademinės valandos, ir nebūtinai visos iš karto. Pagal ją galima, bet nebūtina pasivažinėti ir specialiose aikštelėse – autodromuose.
Tuo metu ŠMSM nustatė 10 kreditų apimties modulį, kuris prilygsta 270 akademinių valandų“, – piktinosi M.Ablačinskas. Čia ir yra didžioji problema.
Nuolat kelyje
„Vairuotojai yra nuolat kelyje, koks darbdavys juos galėtų tokiam laikui pasodinti į mokyklos suolą? Tai – nenormalu, dėl to vežėjai ir pyksta, kad ministerijos nustatyta tvarka tapo be išlygų“, – paaiškino M.Ablačinskas.
Apskritai dėl mokymo autodromuose vežėjai kategoriški – toks mokymas ne tik kad nenaudingas, bet ir pavojingas.
Anot M.Ablačinsko, pro vežėjų akis neprasprūsta ir tai, kad profesinio mokymo centruose už europines lėšas prieš septynerius metus buvo įrengti autodromai, kuriems išlaikyti reikia lėšų.
„Tikėtina, kad būtent dėl to ministerija ir sako, kad būtinos „kontaktinio mokymo valandos“, nors direktyva to nė nereikalauja. O ir toks pasivažinėjimas autodromuose kainuoja nepigiai“, – kalbėjo M.Ablačinskas.
Pasak jo, maždaug prieš porą metų buvo gausu diskusijų, susijusių su ES direktyva ir situacija Lietuvoje. Vis dėlto buvo sutarta, kas tai – Susisiekimo ministerijos sritis, ir kad iš švietimo ministerijos tas 95 kodas bus perduotas transportininkams.
„Tačiau dabar regiu, kad taip neįvyko. O juk ŠMSM ir toliau galėtų rengti mokymus pagal formaliojo švietimo programą, bet jos kompetencija turi baigtis ties vairuotojų kvalifikacija“, – aiškino pašnekovas.
Transporto sektoriaus dalyviai ir dabar ragina valdžią tesėti pažadus bei pasirinkti švietimo ir transporto sektoriaus poreikius atitinkantį teisinį reguliavimą, suderintą su atitinkama Europos Sąjungos direktyva – 95 kodo vairuotojų mokymas turėtų būti priskirtas neformaliajam mokymui.
Pasak J.Kuliešienės, naujasis pasiūlytas reglamentavimas leistų darniai funkcionuoti tiek transporto, tiek švietimo sektoriams.
Vairuotojai galėtų būti rengiami tiek per formaliąsias modulines programas – kuriems reikia profesijos ir diplomo, tiek neformaliojo mokymo keliu, suteikiant jiems 95 kodo kvalifikacinę kortelę, pripažįstamą visoje ES.
Investavo milijonus eurų
Panašu, kad tokiu mokymo scenarijumi labiausiai suinteresuotos vos kelios valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kadaise investavusios dideles ES paramos sumas į vairuotojų rengimo centrus, bet sunkiai gebančios konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis.
Pavyzdžiui, apie 4,2 mln. eurų ES paramos buvo skirta Transporto sektoriaus praktinio mokymo centrui Panevėžyje įkurti.
Analogiškam centrui Šiauliuose parama siekė apie 3,9 mln. eurų, Klaipėdoje – apie 4,5 mln. eurų, Vilniuje (Bukiškėse) – apie 3,9 mln. eurų.
Įmonės baiminasi, kad siekis atstovauti siauriems valstybinio mokymo centrų interesams gali sugriauti profesionalių vairuotojų mokymo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistemą Lietuvoje.
Tai apribos vairuotojų patekimą į darbo rinką, nes jiems bus paprasčiau ir pigiau gauti pažymėjimus kitose ES šalyse, kurie bus pripažįstami visoje Bendrijoje.
Mažina valandų skaičių?
Tuo metu ŠMSM „Lietuvos rytui“ aiškino, kad atskiros tvarkos vairuotojams rengti ji nėra patvirtinusi.
„Ministerija kaip tik laikosi pozicijos, kad formalios profesinio mokymo programos, suteikiančios vairuotojo kvalifikaciją motorinių transporto priemonių kroviniams vežti, turėtų būti trumpesnės. Senosios formalios profesinio mokymo programos asmenims, kurie neturi kvalifikacijos, trunka 1320 valandų.
Siūlome trumpinti programos apimtį iki 280 arba 300 valandų. Asmenims, kurie jau turi kvalifikaciją, 360 valandų programos apimtį siūloma trumpinti iki 140 valandų“, – aiškino ministerija.
Į klausimą, ar nuo 2022 metų profesionaliems vairuotojams įgyti ar atnaujinti teisę vežti krovinius arba keleivius komerciniais tikslais pagal 95 kodą taps brangiau, ministerija atsakė, kad ji nėra reglamentavusi pokyčių vairuotojams rengti nuo 2022 m.
„Pagal ministerijos siūlymą, būtų atvirkščiai – trumpėjant programos apimčiai, mažės ir programos kaina.
Kadangi mokymo lėšos vienam mokiniui apskaičiuojamos vienam kreditui, mažėjant kreditų (valandų) skaičiui mažėja ir kaina“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ministerija neigia ir tai, kad būtent valstybinėms mokymo įstaigoms ji teikia prioritetą.
„Šiuo metu yra 65 licencijuotos įmonės ar įstaigos vadinamajam 95 kodui gauti. Iš jų tik 11 – valstybinės profesinės mokymo įstaigos. Visi kiti dalyviai yra bendrovės ar kitų teisinių formų juridiniai asmenys.
Licencijas teikti šias profesinio mokymo programas gali gauti visi privatūs teikėjai, jeigu tik turi reikiamas mokymo bazes ir kvalifikuotą personalą. Ir, pagal Europos direktyvos reikalavimus, mokymo teikėjams būtina atitikti nustatytus reikalavimus, todėl ŠMSM reikalavimai nėra nei pertekliniai, nei palankesni valstybinėms įstaigoms.
Tiek valstybinės, tiek privačios profesinio mokymo įstaigos licencijas naujoms profesinio mokymo programoms gauna tokiomis pat sąlygomis.
Taigi nuomonė, kad prioritetas teikiamas valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms, nėra pagrįsta“, – aiškino ministerija.
Delsė trejus metus
Vis dėlto, pasak J.Kuliešienės, ministerija turėjo trejus metus trumpesnės trukmės modulinėms programoms parengti – būtent tiek laiko signalizuojama apie netinkamą jų trukmę ir turinį, tačiau jos iki šiol neatsirado.
„Privatūs teikėjai negali pretenduoti į vadinamąjį mokinio krepšelį, nors suteikia lygiai tokį pat mokymą. Taigi ir čia yra tam tikrų privataus sektoriaus diskriminavimo požymių“, – sakė pašnekovė.
Vairuotojų kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija įžvelgia valstybinių mokymo įstaigų interesų protegavimo požymių.
Profesionalių vairuotojų mokymai jau seniai kelia aistringus ginčus, nes privačios mokyklos stumiamos iš šios rinkos.
Su valdžia tarėsi dėl neformalaus ugdymo
2019 metais Vyriausybėje buvo susitarta 95 kodo vairuotojų mokymą priskirti neformaliajam mokymui, profesionaliems vairuotojams įgyjant reikiamą kompetenciją.
Tokio mokymo organizavimą ir kontrolę sutarta priskirti Susisiekimo ministerijai, kuri parengė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, suderintą su privalomomis ES direktyvomis.
Nors įstatymo projektas buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis ir socialiniais partneriais, jis įstrigo Seimo Švietimo ir mokslo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose.
Šių komitetų nariai paprieštaravo esminėms parengto įstatymo projekto nuostatoms ir pateikė alternatyvias pataisas dėl 95 kodo mokymo pagal išimtinai formalaus profesinio mokymo programas.
Tuomečiai Seimo nariai A.Baura, S.Jovaiša, E.Pupinis, K.Bacvinka, A.Papirtienė ir L.Jonaitis pateikė savo pataisas, kurios išimtinai būtų palankios valstybinėms vairuotojų rengimo mokykloms. Tuomet Vyriausybė parlamentarų pataisas atmetė.
Šios pataisos galėjo būti naudingos kai kurioms Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos narėms, kurios 2011–2014 metais, pasinaudojusios ES parama, už 19 mln. eurų įkūrė darbo rinkos mokymo ir profesinio rengimo centrus Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje.
