Greičio viršijimas lemia trečdalį visų avarijų

Vairuotojai pripažįstami daugumos eismo įvykių kaltininkais, o Lietuvoje dažniausiai vairuotojai-kaltininkai turi vos iki 2 metų vairavimo patirties. Eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad trečdalis avarijų visame pasaulyje įvyksta dėl greičio viršijimo ir skatina nerizikuoti savo bei kitų eismo dalyvių gyvybe kelyje.

Važiavimas vos 1 km/val. mažesniu greičiu avarijos tikimybę sumažina 2-3 procentais.<br>P. Mantautas
Važiavimas vos 1 km/val. mažesniu greičiu avarijos tikimybę sumažina 2-3 procentais.<br>P. Mantautas
Daugiau nuotraukų (1)

Saulė Kuklytė

2013-06-27 17:09, atnaujinta 2018-03-05 03:39

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad vienas iš efektyviausių būdų pasiekti, kad būtų važiuojama lėčiau yra griežtesnis greičio ribojimas. Tačiau akcentuoja, kad apribojimai bus efektyvūs tik tuomet, jei jų laikymasis bus prižiūrimas. Taip pat efektyvia priemone laikomos vaizdo stebėjimo kameros, greičio mažinimo kalneliai.

Kai kuriose šalyse greičio ribojimai yra nustatomi atsižvelgiant į oro ir eismo sąlygas, paros metą. Manoma, pritaikius taisykles prie konkrečios vietovės sąlygų, padidės tikimybė, kad vairuotojai jų laikysis. Lietuvoje greičio ribojimai skiriasi tik autostradoje: 110 km/val. nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. ir 130 km/val. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.

Nuo automobilio greičio priklauso pėsčiojo gyvybė

PSO duomenimis, važiavimas vos 1 km/val. mažesniu greičiu avarijos tikimybę sumažina 2-3 procentais. O avarijos atveju važiavusieji 80 km/val. greičiu 20 kartų labiau rizikuoja žūti, nei tie, kurie važiavo 30 km/val.

Taip pat eismo įvykio atveju nuo automobilio greičio tiesiogiai priklauso pėsčiųjų ir dviratininkų gyvybė. Jei pėsčiąjį ar dviratininką partrenkia 30 km/val. greičiu važiavęs automobilis, jo išgyvenimo tikimybė yra 90 proc. Vos iki 45 km/val. padidinus greitį, tikimybė išlikti gyvam partrenktajam nukrenta iki mažiau nei 50 proc. Jeigu pėsčiąjį ar dviratininką partrenkia 80 km/val. važiavęs automobilis, jam tikimybės išgyventi beveik nelieka. Lietuviai vairuotojai ypač turėtų atkreipti dėmesį į šiuos skaičius, nes Lietuvoje statistiškai dažniausiai pasitaikanti eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo.

Leistinas greitis – nebūtinai saugiausias

Specialistų teigimu, netinkamas greičio pasirinkimas – viena iš dažniausiai pasitaikančių nepatyrusių vairuotojų daromų klaidų. Kad nekeltų pavojaus sau ir kitiems, vairuotojas turi ne tik neviršyti leistino greičio, bet ir atsižvelgti į oro sąlygas, kelio dangą, padangų kokybę. Eismo įvykio rizika ypač padidėja neįvertinus savo ir automobilio galimybių.

Saugų greitį būtina rinktis taip, kad būtų įmanoma sustabdyti neatsitrenkus į kliūtį kelyje. Važiuojant 50 km/val. greičiu, stabdymo kelias bus apie 13 metrų, o 40 km/val. greičiu – 8,5 metrų. Nuo automobilio greičio priklauso ir reikalingas saugus atstumas: kuo greičiau važiuojama, tuo didesnio atstumo reikėtų laikytis nuo kitų automobilių. Be to, būtina atsižvelgti ir į kitus vairuotojus, kurių veiksmus kelyje ne visada pavyksta numatyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.