Tiek pėstieji, tiek automobilių vairuotojai sutaria, kad neatsargiai važiuojantys dviratininkai kelia pavojų sau bei kitiems. Važiuojantys be šalmo ir kitų saugumo priemonių, sunkiai pastebimi tamsiu paros metu, lekiantys gatvėmis ir šaligatviais, išnyrantys tarsi iš niekur – taip dviratininkus apibūdina dažnas vairuotojas bei pėstysis. Tačiau, dviratininkų teigimu, eismo sąlygos miestuose jiems nepalankios, o daugiausia pavojų iškyla dėl prastos eismo kultūros.
Trūksta dviračių takų
„Šiaip jau taisyklių stengiuosi laikytis, tačiau kartais sunku, nes ne visur yra dviračių takas. Taigi, norint greitai pasiekti kelionės tikslą, tenka pasivažinėti ir šaligatviais“, – prisipažįsta 25 metų Lina.
Dviračiu važinėjantis Martynas taip pat pritaria, jog Lietuvoje dviračių takų sistema nėra tinkamai išplėtota. „Kai tik yra galimybė, renkuosi kelią dviračių takais, tačiau jei nėra tokios galimybės, važiuoju gatvėmis. Stengiuosi rinktis ramias, nejudrias gatves, didelio eismo gatvėmis važiuoti vengiu. Šaligatviais važiuoju tik tuo atveju, kai nėra galimybės važiuoti dviračių taku ar gatve“, – dėsto 26 m. Martynas.
Pasak jo, gatvėmis važiuoti dviratininkams pavojinga, nes daugelis automobilių vairuotojų nepraleidžia dviratininkų, važiuojančių pagrindiniu keliu, užkerta jiems kelią. Taip pat dažnai lenkia nesilaikydami saugaus atstumo.
„Prieš kelias dienas mane važiuojantį dviračiu aplenkė automobilis tokiu mažu atstumu, kad net jį brūkštelėjau alkūne“, – pasakoja dviratininkas.
Martyno manymu, neatidūs vairuotojai dviratininkams sukelia daugiausia pavojų. „Automobilių vairuotojai dažnai nepastebi dviratininkų. Tam, kad pamatytum dviratį, turi jo tikėtis. Galbūt daugėjant važinėjančių dviračiais, vairuotojai taps atidesni. Liūdna, kad dalis vairuotojų nepripažįsta dviratininkų teisės važiuoti gatvėmis ir piktybiškai jų nepraleidžia, dažnai dar pravažiuodami paleidžia repliką“, – guodėsi jis.
Taip pat dviratininkai skundžiasi, kad jų takais vaikšto pėstieji, kad ir kiti dviratininkai neretai važiuoja nesilaikydami jokių saugumo taisyklių, nepasirūpina užsidėti šalmo, atlieka neprognozuojamus manevrus.
„Pavojus tyko už kiekvieno kampo. Mieste bloga infrastruktūra, daugelyje vietų nėra dviračių takų, pėstieji yra neatsargūs ir lenda po ratais, o dviratininkai laksto lyg akis išdegę“, – visiems eismo dalyviams kritikos negaili 26 m. Edgaras.
Eismo įvykiai – ir dėl dviratininkų, ir dėl vairuotojų kaltės
Nors automobiliai dviratininkams sukelia daugiausiai pavojų, tačiau vienareikšmiškai jų kaltinti dėl visų eismo įvykių negalima. „Kartą mačiau, kaip dviratininką nutrenkė automobilio keleivis, atidarydamas dureles. Šiuo atveju dviratininkas važiavo ne dviračių taku ir jei būtų vedęsis dviratį šalia, nebūtų taip stipriai nukentėjęs.
Bet galiu užtarti ir dviratininką – sunku Vilniuje laviruoti siauromis gatvelėmis, negali važiuoti vien dviračių takais, nes jie ne visur yra. Ir jei vairuotojai būtų atidūs bei nepamirštų, kad dviratininkai taip pat važiuoja, tikrai būtų saugiau ir smagiau. Pati vairuoju automobilį jau aštuonerius metus ir dviratininkais nesiskundžiu“, – tvirtina Lina.
Edgaras pasakoja į avariją pakliuvęs vos prieš kelias savaites. „Sunku pasakyti, kas buvo kaltas. Vairuotojas kaltas, nes nepraleido manęs, o aš kaltas, nes važiavau pėsčiųjų taku. Gal ir būtume išvengę eismo įvykio, jeigu krūmai nebūtų užstoję vaizdo ir kiti eismo dalyviai nestatytų savo transporto priemonių ant šaligatvio“, – svarsto vaikinas.
Jis prisipažįsta ir pats ne kartą važiuodamas dviračiu nusižengęs Kelių eismo taisyklėms.
Kasmet Lietuvoje žūsta apie 30 dviratininkų
Praėjusiais metais dviratininkai sukėlė 6 proc. visų per metus Lietuvoje įvykusių avarijų. Automobilių vairuotojai pripažinti 66 proc. avarijų kaltininkais. Iš viso 2012 m. Lietuvos keliuose žuvo 32 dviratininkai, dar 284 buvo sužeisti.
Ankstesniais metais žuvusiųjų buvo kiek mažiau: 2011 m. žuvo 26, o 2010 m. - 23 dviratininkai, atitinkamai 347 ir 335 buvo sužeisti (Lietuvos kelių policijos tarnybos 2013 m. sausio 15 d. duomenys). Daugiausiai dviratininkų eismo įvykiuose statistiškai nukenčia liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
