Akivaizdu, kad tokioje situacijoje spėti sustabdyti automobilį sunku - net vos 50 km/val. greičiu važiuojantis automobilis per sekundę nurieda 14 m, todėl vairuotojas turi sureaguoti itin greitai. Esant didesniam greičiui ar sudėtingoms oro sąlygoms sustoti dar sunkiau.
Atšvaitų gimtinė - Suomija
Nors sunku patikėti, tačiau toks, atrodo, paprastas ir įprastas dalykas kaip atšvaitas buvo išrastas tik po II-ojo pasaulinio karo – iki tol egzistavo tik šviesą atspindinčios liemenės, bet ir jos nebuvo itin plačiai paplitusios.
Atšvaitai išrasti Suomijoje. Manoma, kad pirmasis juos apie 1955 m. sukūrė suomių ūkininkas Arvi Lehti. Atšvaitus jis naudojo ne važiuodamas dviračiu ir ne eidamas pėsčiomis – juos jis pritaisydavo ant savo arklio traukiamo vežimo. Pertelio kaimelyje, iš kurio kilęs A.Lehti, tuo metu tokia transporto priemonė dar buvo visiškai įprasta. A.Lehti suprato, kad naktį, pritaisius prie vežimo šviesą atspindintį objektą, jo vežimas bus matomas daug geriau.
A.Lehti netrukus ėmė kopijuoti ir aplinkiniai gyventojai. Nepraėjo daug laiko, kol kažkas suprato, kad atšvaitai gali padėti ne tik važiuojant vežimu, bet einant keliu. Ypač atšvaitai išplito septintajame XX a. dešimtmetyje. Apie 1960 m. atšvaitais susidomėjo ir Suomijos institucijos, atsakingos už saugų eismą. 1965 m. pradėta masinė jų gamyba, kuria užsiėmė A.Lehti įkurta bendrovė „Talmu“. Neilgai trukus atšvaitai imti eksportuoti į Švediją bei Vokietiją.
XX a. septintajame dešimtmetyje kai kurios didelės kompanijos suprato, kad atšvaitų gamyba – puikus būdas reklamuoti savo prekės ženklą. Pavyzdžiui, kompanija „Phillips“ didelės akcijos metu minėto dešimtmečio pradžioje išdalino po atšvaitą visiems pirmųjų klasių mokiniams Suomijos mokyklose. Po kelių metų tą patį padarė kompanija „Orion“. Per šalies televizijas buvo rodomos socialinės reklamos apie atšvaitų svarbą, policininkai taip pat važinėjo po mokyklas ir pasakojo apie jų naudą. Statistika įrodė, kad visa tai pasiteisino – naktinių eismo įvykių, į kuriuos patektų pėstieji, gerokai sumažėjo.
XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje apie 40 proc. suomių atšvaitus jau nešiojo kasdien. Visgi atšvaitai ilgą laiką liko tik Šiaurės šalių fenomenu. Tik XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje jie gana netikėtai staiga paplito ir Japonijoje. Kadangi šioje šalyje niekas jų negamino, jie buvo importuojami iš Suomijos.
Atšvaitus dėvėti įpareigojo įstatymai
Kita svarbi data atšvaitų istorijoje – 1982 m., kuomet Suomijoje buvo priimtas įstatymas, įpareigojantis visus pėsčiuosius, vaikštančius neapšviestais keliais be šaligatvių tamsiu paros metu, dėvėti atšvaitus. 2003 m. įstatymas buvo sugriežtintas – dėvėti atšvaitus tamsiu paros metu buvo įpareigoti visi pėstieji, nesvarbu, ar einantys šaligatviu, ar ne.
XX a. devintajame dešimtmetyje Šiaurės šalys kartu nustatė universalius standartus atšvaitams, kad į rinką nepatektų pigūs, bet nekokybiški atšvaitai. Ilgai vykdytos socialinės reklamos davė vaisių – šio dešimtmečio pabaigoje jau apie 60 proc. gyventojų Šiaurės šalyse tamsiu paros metu ėmė dėvėti atšvaitus. Atšvaitai pamažu pradėjo plisti ir į kitas Europos šalis. Ignoruoti statistinių duomenų buvo neįmanoma: XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Suomijoje per metus tamsiu paros metu žūdavo apie 300 pėsčiųjų, tuo tarpu 2002 m. – vos 40, nepaisant to, kad gyventojų skaičius Suomijoje per tą laiką išaugo.
Lietuviai dar neįprato naudoti atšvaitų
Lietuvoje kelių eismo taisyklės taip pat įpareigoja pėsčiuosius nešioti atšvaitus. KET 48 punkte teigiama: „Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą“.
Tačiau, deja, praktikoje atšvaitus nešioja toli gražu ne visi. Kelių policijos duomenimis, 2012 m. už pėstiesiems nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą nubausti net 2194 pėstieji. 2011 m. už tai nubausta gerokai mažiau pėsčiųjų – 1449. Per pirmuosius šešis 2013 m. mėnesius žuvo 41 pėstysis (2012 m. tuo pačiu laikotarpiu – 34), sužeisti 509 pėstieji (2012 m. tuo pačiu laikotarpiu – 490). Didelė dalis pėsčiųjų žuvo būtent tamsiu paros metu. Galbūt atšvaitai būtų jiems išgelbėję gyvybes.
Vietoj atšvaitų – mobilieji telefonai
Pastaruoju metu neturintiems atšvaitų „iš bėdos“ patariama naudoti mobiliuosius telefonus. Daugelyje išmaniųjų telefonų galima rasti programą, kuri priverčia telefoną veikti kaip žibintuvėlį, skleidžiantį ryškią šviesą. Toks telefonas, net ir nešamas kelnių kišenėje, jo turėtoją padaro matomu. Tačiau, žinoma, tai nemenkai eikvoja telefono bateriją ir pilnavertiškai atšvaitų pakeisti negali.
Apsilankę suomių svetainėje Liikennetruva.fi galite įvertinti, kaip tamsiu paros metu kinta žmogaus matomumas, jam dėvint atšvaitus arba šviesą atspindinčią liemenę ir nedėvint nieko.
