Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgo traumatologo ortopedo Dovydo Prascevičiaus teigimu, dažniausiai sunkius sužalojimus patiria pėstieji, nes automobilių vairuotojus apsaugo saugos diržai ar oro pagalvės, motociklininkus – šalmai.
Dažniausiai lūžta kaulai, todėl prasideda vidinis kraujavimas
Pasak D.Prascevičiaus, budinčių medikų brigada Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirba paromis – budėjimas trunka 24 valandas.
Pilnu etatu dirbantis gydytojas per mėnesį taip budi šešias paras, puse etato – tris paras. Per parą, pasakoja chirurgas, į ligoninę beveik kaskart atvežama po vieną ar du sužeistus po avarijos žmones, kuriuos būtina skubiai operuoti. Daugiausia sužeistųjų atvežama per šventes, savaitgalius ir išeigines. Kiekvienu paros laiku sužeistųjų atvežama panašiai – tik rytais jų būna kiek mažiau.
„Dažniausios sužeistųjų avarijų metu traumos – įvairūs kaulų lūžiai. Jie pažeidžia ir vidinius organus – tiesiąją žarną, šlapimo pūslę, plaučius, todėl prasideda vidinis kraujavimas. Pasitaiko ir kad šlapimo pūslės ir žarnų turinys patenka į pilvo ertmę. Jei sužalota labai daug kraujagyslių, tai labai pavojinga – galima greitai nukraujuoti. Dažniausiai iš kaulų lūžta kojų ir dubens kaulai“, – pasakoja D.Prascevičius.
Gydytojo teigimu, skirtingų eismo dalyvių traumos skiriasi – pavyzdžiui, motociklininkams daug dažniau sužalojamos kojos, neretai jos būna tiesiog sutrupinamos.
„Motociklininkų galvas apsaugo šalmai. Užtat jie patiria kojų traumas – sutrupinami, sutraiškomi kojų kaulai. Dviratininkams itin dažnai pasitaiko galvos traumos, kadangi jie važinėja be šalmų. Smūgio metu dviratininkas verčiasi ir trenkia galvą į automobilio kapotą, šaligatvį ar dar kur nors. Taip ir komoje pragulėti nemažai laiko galima.
Vis dėlto didžiausia tikimybė eismo nelaimėje patirti rimtą traumą yra pėsčiajam. Automobilio vairuotoją susidūrimo metu dar apsaugo saugos priemonės, o pėsčiojo ne. Todėl net susidūrimai važiuojant palyginus mažu greičiu pavojingi. Pavyzdžiui, mes turim net tokį terminą – „bamperio“ lūžis. Taip vadiname situaciją, kuomet avarijos metu sulaužomas blauzdikaulis, pėsčiajam atsitrenkus į „bamperį“, – sako D.Prascevičius.
Saugos priemonės gelbsti
Gydytojas teigia iš savo darbo patirties pastebėjęs, kaip svarbu yra nešioti atšvaitus, jei esi pėstysis – tuomet avarijos tikimybė daug mažesnė.
„Jeigu pėstieji tamsiu paros metu nešiotų atšvaitus, tai, be abejo, sužeistųjų sumažėtų. Nesu matęs naktį atvežto partrenkto pėsčiojo, kuris būtų su atšvaitu. O dar jei pėstysis girtas ir nesidairo, tai ir lauk nelaimės“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgas. Jis pabrėžia, kad saugos priemonės yra svarbios ir kitiems eismo dalyviams.
„Saugos diržai automobiliuose tikrai padeda, taip pat ir oro pagalvės. Rimtos avarijos metu neprisisegęs žmogus tiesiog išskristų pro priekinį stiklą. Žinoma, dėvint diržą avarijos metu galima patirti nubrozdinimų ar net susilaužyti raktikaulį, tačiau tai vis dėlto daug geriau negu kita galima alternatyva – trenktis dideliu greičiu į stiklą.
Padeda ir saugos daržai, dėvimi gale – kaip tik praeitą savaitę mums buvo atvežta mergina, sėdėjusi gale, kuri nebuvo užsisegusi diržo ir avarijos metu tiesiog išskrido gal 15 metrų iš mašinos. Motociklininkus nešiojama speciali apranga taip pat bent iš dalies tikrai apsaugo. Tiems, kurie važinėja be specialios aprangos, tik su šalmais, avarijos pasibaigia daug liūdniau“, – sako D. Prascevičius.
Chirurgas atskleidžia, kad dėl saugos diržų avarijų metu patiriami nubrozdinimai padeda ir išsiaiškinti, ar atvežtas į ligoninę neblaivus sužeistasis, sakantis, kad tai ne jis vairavo, meluoja, ar ne. Jeigu toks sužeistasis atvežamas su nubrozdintu kairiuoju petimi, tai rodo, kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Jeigu jis būtų sėdėjęs keleivio vietoje, nubrozdinimai būtų ant dešiniojo peties.
Į ligonines atvežami sužeistieji, sako chirurgas, dažniausiai būna sąmoningi, tik jiems būna suleista vaistų, kad numalšintų skausmą.
„Atvežami žmonės be sąmonės būna tik pačiais rimčiausiais atvejais, kai jau patenka į komos būseną. Greitosios pagalbos automobilyje nukentėjusiesiems suleidžia vaistų, prislopina, kad skausmo nejaustų, nes kai kaulų lūžiai atviri, tai skausmas baisus. O apskritai po rimtos traumos dažniausiai ligoninėje žmogus praguli savaitę ar dvi, bet po to reabilitacija vyksta ilga.
Aišku, po stuburo traumų ar po kaklo traumų vargšai žmonės neretai visam gyvenimui neįgalūs lieka, šiandien medicina dar negali jų pagydyti. Bet jei ne tokia trauma, daugelį pastatome ant kojų“, – pasakoja chirurgas.
Brigadoje dirba šešiese
Parą budinčią brigadą sudaro šeši gydytojai: du vyresni gydytojai, du rezidentai, plastikos chirurgas ir plastinės chirurgijos gydytojas-rezidentas. Visi jie nuolat pasiruošę operuoti atvežtą ligonį iškart – dieną ar naktį.
Tomis paromis, kai sužeistųjų per eismo įvykius atvežama nebūna, budinčios brigados gydytojai padeda savo kolegoms operuoti tuos, kurie susižeidė ne per avarijas – paslydę, nukritę iš didelio aukščio ir pan. Situacijų, kuomet budinti brigada nespėtų operuoti ligonių, iš esmės nepasitaiko, pasakoja D.Prascevičius.
„Jei taip susiklosto aplinkybės, tiesiog operuojame ant kelių stalių. Plastikos chirurgai traumatologai irgi yra, tik persikvalikavę, tai ir jie esant reikalui gali operuoti. Sunkiais atvejais būna, kad prie vieno ligonio dirba kelios brigados: žandikaulio specialistas lopo žandikaulį, neurochirurgas tvarko smegenis, išleidžia hematomas, o traumatologas – su kaulais dirba“, – sužeistųjų avarijose gydymo detales atskleidžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgas.
Tokios visą parą operuoti pasiruošusios brigados, pasak jo, yra tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančiose respublikinėse ligoninėse, ir iš regionų avarijose sužeisti žmonės yra vežami į jas, prieš tai suteikus pirmąją pagalbą ir stabilizavus sužeistąjį. Vis dėlto, pasak D. Prascevičiaus, Lietuva nėra didelė, ir atstumai didelių problemų nesukelia.
„Vairuojantiems nesaugiai galiu pasakyti: reikia pagalvoti ir apie artimuosius, ir apie aplinkinius žmones, juk ir kitus galima sužeisti. Saugumo priemonės ne šiaip sau yra sugalvotos. Jei savęs nemylime, bent apie artimuosius pagalvokime“, – paklaustas, ką galėtų pasakyti vairuojantiems nesaugiai ilgai negalvojęs ištaria chirurgas.
