Daugiausia konferencijos dalyvių susirinko iš Baltijos valstybių, tačiau taip pat sulaukta nemažai svečių iš Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Vokietijos, Belgijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir kitų Europos bei pasaulio šalių. Buvo sulaukta svečių netgi iš Japonijos ir Australijos.
„Ši kelininkų konferencija – didžiausias ir stambiausias Baltijos šalių keliuose dirbančių specialistų renginys, vykstantis kas ketverius metus vis kitoje Baltijos valstybėje – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šiais metais vykusios konferencijos devizas – „keliai visuomenei“. Tai atspindi ir kelių svarbą valstybei, ir šioje srityje dirbančių specialistų požiūrį bei santykį su visuomene. Galima pasidžiaugti, kad renginys praėjo išties sklandžiai.
Konferencija svečių buvo įvertinta kaip ypatingai aukšto organizacinio, techninio ir mokslinio lygio. Sulaukta daug iškilių svečių iš įvairių Europos ir pasaulio valstybių. Labai gerai, kad tokie renginiai vyksta, nes jų metu iš viso pasaulio suvažiavę kelininkai gali pasidalinti tuo, kas yra nuveikta, savo patirtimi, aptarti ateities planus, perspektyvas“, – apie renginį sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vadovas Nemunas Abukauskas.
Konferencijos metu neapsiribota tik pranešimais, kurių buvo net 140 – vyko ir paroda, kurios metu įvairios kompanijos pristatinėjo savo su kelių priežiūra susijusią produkciją, teikiamas paslaugas, įrangą, technologines naujoves.
Šiemet 7000 kv. metrų plote savo ekspozicijas panoro demonstruoti 97 kompanijos iš 14 šalių. Pagrindinės parodos temos buvo šios: automobilių kelių statybos ir priežiūros technika, kelių ir tiltų projektavimas, kelių įranga, kelių statyba ir priežiūra, medžiagos ir įranga kelių ir tiltų statybai, kelių laboratorijos, informaciniai kelių ženklai, eismo saugumo priemonės.
Pasak N.Abukausko, saugaus eismo sritis buvo bene plačiausiai konferencijoje aptarta tema. Tiek Baltijos šalių atstovai, tiek svečiai iš užsienio skaitė pranešimus ir diskutavo apie tai, kas per keletą metų nuveikta saugaus eismo gerinimo srityje, pristatytos naujų technologijų taikymo perspektyvos, naujausi moksliniai tyrimai kelių srityje.
Europos Komisija tikisi, kad 2020 m., lyginant su 2010 m., žuvusiųjų keliuose skaičius sumažės dvigubai, ir yra priėmusi kelių eismo saugos veiksmų programą. Joje numatytos įvairios iniciatyvos, turinčios padėti pasiekti šį rezultatą. Pasak N.Abukausko, nors išsikeltas tikslas išties ambicingas, konferencijoje buvo kalbėta, kad tai pasiekti įmanoma, ir tam bus dedama labai daug pastangų.
„Tam tikrą eismo saugumo lygį užtikrinti, nuosekliai dirbant, galima labai greitai. Bet ateina laikas, kai kiekvienas tolimesnis žingsnis mažinant žūčių keliuose skaičių reikalauja vis didesnių investicijų ir žmogiškųjų resursų. Tačiau nepaisant to, turime aiškų tikslą ir jo siekiame. Strategijos, siekiant didesnio saugumo keliuose ES mastu, visose valstybėse išlieka panašios. Saugumo užtikrinimas susideda iš trijų pagrindinių krypčių: kelių inžinerijos tobulinimo, eismo dalyvių kontrolės ir eismo dalyvių švietimo“, – sakė N.Abukauskas.
Nuoseklus darbas jau atnešė rezultatų: 2001–2011 m. ES žūstančiųjų keliuose skaičius sumažėjo beveik 45 proc., ir daugiau kaip 125 tūkst. žmonių liko gyvi. Lietuvoje 2001–2010 m. žūčių keliuose skaičius sumažėjo 58 proc. (2001 m. milijonui žmonių teko 202 žuvusieji keliuose, 2010 m. – 90, o 2011 m. – 91). LAKD Eismo saugumo skyriaus vadovas pabrėžė, kad optimizmas atsispindėjo ir kai kuriuose konferencijos pranešimuose.
„Viename pranešime pristatytas naujas, tik pastaruoju metu Europoje plačiau plisti ėmęs reiškinys – „baltieji keliai“. Tai yra „juodųjų dėmių“ priešingybė. Daugelyje Europos valstybių avarijų skaičius tiek sumažėjo, kad ne tik išnyko „juodosios dėmės“, bet atsirado ir kelio ruožų, kuriuose per tam tikrą laikotarpį neįvyko nė vieno eismo įvykio.
Tokie ruožai pavadinti „baltaisiais keliais“. Tokių kelių daugiausia Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, kur avaringumas nedidelis. Lietuvoje jų kol kas nedaug, bet jau yra – kaip pavyzdį galiu paminėti kelio A3 Vilnius-Minskas atkarpą. Tačiau tai siekiamybė, kad Europos mastu neišsiskirtume blogąja prasme“, – pabrėžė N.Abukauskas.
LAKD Eismo saugumo skyriaus vadovas džiaugėsi, kad lietuviai konferencijos metu užmezgė daug naudingų ryšių, padėsiančių Lietuvai nekartoti kitų šalių klaidų ir perimti naudingą patirtį.
„Pristatant naujausius tyrimus, technologijas visada užsimezga naujos pažintys, prasideda bendradarbiavimas. Išgirdę aktualų pranešimą saugaus eismo tema, mes dar atskirai susisiekiame su pranešėjais, jie atsiunčia daugiau išsamios informacijos, savo šalyse darytų tyrimų. Tai mums padeda nepradėti visko iš naujo, neišradinėti dviračio. Juk jei tam tikra inžinerinė eismo saugumo priemonė buvo efektyvi, pavyzdžiui, Suomijoje, efektyvi ji bus ir Lietuvoje“, – teigė N.Abukauskas.
