2012 m. rugsėjo –2013 m. vasario laikotarpiu iš viso Lietuvos keliuose žuvo 74 pėstieji, 58 iš jų – tamsiu paros metu. Per kitus šešis mėnesius, 2013 m. kovo–2013 m. rugpjūčio laikotarpiu, situacija buvo akivaizdžiai geresnė : žuvo 33 pėstieji, 16 iš jų – tamsiu paros metu.
Analogišką situaciją pastebėti galima ir lyginant 2011–2012 m. rudens–žiemos laikotarpį su 2012 m. pavasario–vasaros laikotarpiu: nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. vasario keliuose žuvo 68 pėstieji, iš jų 51 – tamsiu paros metu, o nuo 2012 m. kovo iki 2012 m. rugpjūčio keliuose žuvo 28 pėstieji, 12 iš jų – tamsiu paros metu.
Tendencija akivaizdi: atėjus pavasariui, žuvusių pėsčiųjų skaičius daugiau negu dvigubai sumažėja, o atėjus rudeniui – vėl išauga. Taigi, būtent rudens ir žiemos tamsieji laikotarpiai yra tas metas, kuomet pėstiesiems kelyje pavojingiausia. Viena pagrindinių priežasčių – pėsčiųjų nenoras naudoti atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų (ryškiaspalvių liemenių, žibintų).
Atšvaitas ar kitas šviesą atspindintis elementas – paprasta, bet efektyvi priemonė, padedanti užtikrinti minėtų eismo dalyvių saugumą kelyje tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui. Svarbu, jog įvairių amžiaus grupių žmonės, tiek vaikai, tiek jaunimas, tiek senjorai, suvoktų, jog atšvaitai vienodai reikalingi visiems. Juk, pavyzdžiui, 2012 m. rugsėjo mėnesį tamsiu paros metu jauniausias žuvęs pėstysis be atšvaito buvo 30 metų amžiaus, vyriausias – 82 metų amžiaus.
Žiemą ir rudenį dažniausiai pėsčiuosius transporto priemonės partrenkia ir mirtinai sužaloja neapšviestuose kelio ruožuose. Tai nutinka, kai pėstieji eina per važiuojamąją kelio dalį į kitą kelio pusę, tiesiog eina važiuojamąja dalimi ar netikėtai į ją įžengia. Pasitaiko ir atvejų, kai pėstieji guli važiuojamojoje dalyje ir transporto priemonės juos pervažiuoja.
Dėl tokių eismo įvykių beveik visada kalti būna patys pėstieji, t. y. jie neturi jokių šviesą atspindinčių elementų, dėvi tamsius drabužius, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį neįvertina atstumo iki artėjančios transporto priemonės. Pėstieji neįvertina to, kad žiemą ir rudenį matomumas apskritai būna daug blogesnis, o staigiai sustabdyti automobilį – sunkiau, todėl net ir visų kelio eismo taisyklių besilaikantis, greičio neviršijantis vairuotojas gali lengvai partrenkti pėstįjį, jei šis bus neatsargus.
Svarbu suvokti, kad atšvaitai neapšviestuose keliuose vienodai reikalingi, nepaisant to, ar konkretus kelias yra kaime, ar mieste: tą patį 2012 m. rugsėjį buvo partrenktas ir pėstysis, ėjęs tamsiu keliu Riešės kaime Vilniaus rajone, ir pėstysis, ėjęs per neapšviestą perėją Marijampolėje. Pėstieji privalo suprasti, kad svarbiausias dalykas kelyje yra ne teisinė atsakomybė už padarytą pažeidimą, bet kiekvieno atsakomybė už savo ir kitų saugumą.
