N.Bohlinas šį saugos diržą išrado 1959 m., tuo metu jis dirbo „Volvo“ kompanijos vyriausiuoju saugos inžinieriumi. Tai nebuvo pirmasis saugos diržo modelis – vienokia ar kitokia forma jis egzistavo nuo XIX a. pabaigos. Tačiau ankstesni saugos diržai būdavo tvirtinami tik dviejuose taškuose ir prilaikydavo tik dubenį. Tai reiškė, kad sunkios avarijos metu viršutinė kūno dalis likdavo neapsaugota ir galėdavo trenktis į vairą. Kadangi senesni saugos diržai nebuvo itin efektyvūs, jie buvo neprivalomi, o daugelyje automobilių jų tiesiog nebūdavo.
Prieš ateidamas dirbti į kompaniją „Volvo“, N.Bohlinas dirbo aviacijos srityje ir kūrė saugos diržus lėktuvų pilotams. Tapęs „Volvo“ vyriausiuoju saugos inžinieriumi, N.Bohlinas jau po metų, išanalizavęs daugiau negu 28 tūkst. avarijų, pasiūlė savo trijų taškų saugos diržą, sulaikantį žmogų ties juosmeniu ir krūtine.
Kurdamas šį saugos diržo modelį, inžinierius visų pirma siekė, kad jis būtų patogus, paprastas naudoti ir apsaugotų tiek viršutinę, tiek apatinę kūno dalį. Tikslą pasiekti jam pavyko: N.Bohlino saugos diržą lengvai buvo galima užsisegti netgi viena ranka, jo modelis (viena dalis tvirtinama ties klubais, o kita skersai krūtinės) užtikrino tiek viršutinės, tiek apatinės kūno dalies apsaugą.
Pirmieji saugos diržai „Volvo“ automobiliuose atsirado 1959-aisiais. Neilgai trukus „Volvo“ priėmė sprendimą užpatentuoti N.Bohlino išrastus saugos diržus atviru patentu. Tai reiškė, kad visi kiti automobilių gamintojai galėjo laisvai naudoti būtent šią saugos diržų sistemą savo automobiliuose. Taip saugos diržai virto saugumo standartu.
Neilgai trukus trijuose taškuose tvirtinamus saugos diržus ėmė diegti ir kiti automobilių gamintojai, vairuotojai galėjo įsitikinti jų nauda. Skaičiuojama, kad užsisegus saugos diržus ir patekus į rimtą avariją, tikimybė patirti rimtą traumą ar žūti sumažėja daugiau negu 50 proc. JAV Nacionalinės kelių saugos administracijos vertinimu, saugos diržai kasmet padeda išvengti maždaug 100 tūkst. traumų.
Nors saugos diržai kitų inžinierių buvo patobulinti, jų dizainas iš esmės išliko nepakitęs. Kuomet buvo įsitikinta jų veiksmingumu, valstybės viena po kitos ėmė kurti įstatymus, pagal kuriuos segtis saugos diržus yra privaloma. 1970 m. pirmoji tai padarė Viktorijos valstija Australijoje, 1973 m. – Prancūzija, 1975 m. – Švedija.
Pagal Jungtinės Karalystės Karališkosios nelaimingų atsitikimų prevencijos asociacijos skaičiavimus, nuo pat atsiradimo saugos diržai jau išgelbėjo daugiau negu milijono žmonių gyvybes.
