Apie saugaus eismo pagrindų mokymą mokyklose, taip pat apie tai, kokią reikšmę saugaus eismo pagrindų ugdyme turi tėvai ir kokiais patarimais tėvai turi vadovautis mokydami vaikus, kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teorinės psichologijos katedros daktare Laura Šeibokaite.
- Kaip manote, ar tai, kaip šiuo metu darželiuose ir pradinėse mokyklose vaikai mokomi saugaus eismo pagrindų, yra veiksminga?
- Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku. Kiek man žinoma, jau naudojamų saugaus eismo priemonių darželiuose ir mokykloje veiksmingumas nėra išmatuotas. Tačiau psichologijoje egzistuoja bendra taisyklė – ankstyvas bet kokio elgesio ar įgūdžio mokymas yra kur kas efektyvesnis nei vyresniame amžiuje. Todėl tikrai verta eismo saugumo pagrindų ir teigiamo požiūrio į taisyklių laikymąsi mokyti jau ikimokyklinio amžiaus vaikus.
Tyrimais įrodyta, kad pradinių klasių mokiniai gana greitai ir nesunkiai išmoksta atpažinti kelio ženklus, įsimena taisykles, kaip, kada ir kur galima pereiti gatvę saugiai. Jei vaikai mokomi jų amžių ir subrendimą atitinkančiomis priemonėmis, naudojant kelio maketus, modeliuojant įvairias situacijas ir mokant, kaip jose elgtis, tuomet jie kelyje elgiasi saugiau.
Deja, ilgalaikių tyrimų, kurie parodytų, kiek toks išmoktas elgesys tęsiasi, beveik nėra. Svarbu, kad eismo saugumo mokymas vyktų nuolatos per visą vaikystę ir paauglystę. Nenutrūkstamas mokymas parodo vaikui, kad eismo saugumo klausimai yra svarbūs ir neapsiriboja mokėjimu saugiai kirsti gatvę. Taip pat tai leidžia vaikus mokyti sudėtingesnių eismo dalyvio įgūdžių, pavyzdžiui, saugiai važiuoti dviračiu.
- Ar tiesa, kad tėvų įpročiai ir pavyzdys daugiausia lemia, ar vaikas gatvėje elgsis saugiai, ir mokyklos vaidmuo yra ne toks svarbus formuojant įpročius?
- Taip, tėvų demonstruojamas elgesys kelyje yra pirmas elgesio modelis, su kuriuo vaikas susiduria ir eidamas per gatvę, ir važiuodamas kartu su tėvais automobilyje. Neretai iki vaikui pradedant lankyti vaikų darželį tėvai būna vieninteliai suaugusieji, su kuriais jis bendrauja kasdien. Todėl tėvai tampa itin svarbiais informacijos šaltiniais, iš kurių vaikai mokosi, koks elgesys yra tinkamas.
Norėdami išmokyti vaiką saugiai kirsti gatvę, turime dažnai su vaiku eiti pasivaikščioti. Tyrimais nustatyta, kad vaikai, kurie į mokyklą eina pėsčiomis, geriau atpažįsta kelyje pasitaikančias grėsmes.
Kita vertus, tai nereiškia, kad mokyklos vaidmuo yra nesvarbus diegiant saugaus elgesio įpročius. Tėvai patys gali turėti neteisingas nuostatas eismo saugumo klausimais, jiems gali trūkti įgūdžių išmokyti savo vaikus. Šiais atvejais mokykla tampa vieninteliu pagalbininku formuojant tinkamo elgesio kelyje įgūdžius.
Pradinėse klasėse vaikai yra linkę idealizuoti savo mokytoją, nes ji asocijuojasi su žiniomis, tiesa, tikrumu. Didelis pasitikėjimas pirmąja mokytoja gali būti išnaudotas saugiai besielgiančiam eismo dalyviui ugdyti.
- Nuo kokio amžiaus vaikai gatvėse jau ima kopijuoti tėvų elgesį, perima jų pavyzdį?
- Į antrųjų gyvenimo metų pabaigą vaikai ima intensyviai kopijuoti suaugusiųjų elgesį. Nėra priežasčių tikėtis, kad imituodamas visą kitą tėvų elgesį, vaikas nekartos būdo, kaip tėvai eina per gatvę, giria ar keikia kitus eismo dalyvius vairuodami automobilį.
Tik apie septintuosius gyvenimo metus vaikai ima kur kas geriau atpažinti, kur tėvų elgesys ir žodiniai pamokymai skiriasi. Nuo to laiko vaikai mažai pasitiki tėvų žodžiu, jei jo nepatvirtina elgesys.
- Kokiu būdu lengviausia nuo pat mažumės įpratinti vaiką laikytis eismo taisyklių ir suvokti jų svarbą?
- Tinkamo elgesio mokymas apskritai nėra lengvas dalykas. Pats efektyviausias saugaus eismo elgesio mokymo būdas – rodyti tinkamą pavyzdį. Tačiau čia ir yra didžiausia problema. Juk ne vaikai yra didžiausi eismo taisyklių pažeidėjai, o suaugusieji. Pavyzdys: tėvai, vaikus vesdami į darželį, turi sustoti prie perėjos, skirti visą savo dėmesį pažvelgti į kairę, į dešinę, po to vėl į kairę, ir tik tada jie gali ramiu žingsniu eiti į kitą gatvės pusę. Kaip dažnai tėvai elgiasi būtent taip? Tikrai ne kiekvieną kartą.
- Kokių konkrečių patarimų galite duoti tėvams, mokantiems vaiką saugaus eismo kultūros?
- Tėvams aš labiausiai norėčiau pasiūlyti aktyviai galvoti apie save kaip apie saugaus eismo dalyvius ir kaskart einant gatve su vaiku nepamiršti, kad jie yra modeliai, kurių elgesį jų atžalos kopijuoja. Vaikai mėgsta ritualus ir nuoseklumą, todėl tikslinga būtų sukurti sakinį, eilėraštuką ar dainelę, ką turite padaryti priėję prie reguliuojamos ar nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, išlipdami ar įlipdami į autobusą.
Labai svarbu, kad keliaujant su vaiku tėvų elgesys būtų nuoseklus. Negalima skubiai bėgti su vaiku per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui, net jei nėra atvažiuojančių automobilių, net jei labai vėluojate į darbą. Viskas, ką vaikas išmoks – kad kartais galima gatvę kirsti bet kaip.
Be to, siekdami ilgalaikio saugaus vaikų elgesio gatvėje turite ir toliau mokyti vaikus, kai jie paauga. Gera mintis – analizuoti įvairias galimas situacijas kelyje. Pavyzdžiui, kol laukiate, kada užsidegs žalias šviesoforo signalas ir galėsite pereiti gatvę, galite kalbėtis su mokyklinuku, kuris mašinų srautas turi teisę važiuoti, o kurie automobiliai turi palaukti savo eilės ir kodėl.
Pradinės mokyklos laikotarpiu tėvams itin reikia susirūpinti dėl vaiko saugaus elgesio kelyje. Vaikai tuo metu darosi labai judrūs ir fiziškai pajėgūs, mėgsta tokias veiklas, kurios reikalauja didelio fizinio aktyvumo. Dėl savo fizinio aktyvumo jie yra linkę pakliūti į nelaimingus atsitikimus, nes gebėjimas tiksliai numatyti įvykių pasekmes yra menkesnis nei smalsumas, noras patirti.
Tokie vaikai gerai atsimena tėvų nurodymus, kol ramiai eina šaligatviu, tačiau juos užmiršta, jei ima žaisti su draugais gaudynių. Vaikas visą dėmesį sutelkia tam, kad paspruktų nuo gaudančiojo, ir saugumo reikalavimai, kurių jis mokėsi pastaruosius savo gyvenimo metus, išgaruoja iš galvos. Vaikai ne specialiai neklauso tėvų nurodymų, tačiau nuoširdžiai juos pamiršta. Todėl šiuo laikotarpiu reikia užtikrinti, kad vaikai žaistų kiek įmanomai saugesnėje aplinkoje.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad tėvai turėtų atsiminti, jog saugaus eismo taisyklių ir nuostatų mokymas yra toks pats kaip bet koks kitas vertybių ar pasaulėžiūros mokymas – mes vaikus mokome rodydami savo pavyzdį kiekvieną dieną.
