Per pastaruosius 4 metus rugsėjo mėnesiais eismo įvykiuose nukentėjo 34 pėstieji moksleiviai, iš jų net trečdalis – eidami per pėsčiųjų perėją.
Draudikai primena vairuotojams važiuoti atsargiau, ypač šalia mokyklų, o psichologai atkreipia vairuotojų dėmesį, kad jauniausieji moksleiviai prieš žengdami į perėją praktiškai niekada nestabtelėja.
„Tai, kad net trečdalis vaikų nukenčia eidami per perėją, yra šiurpą kelianti statistika. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vaikai patys būna neatsargūs – bėga į perėją nė neapsidairę, ar netgi nusižengia taisyklėms – pavyzdžiui, šiemet jau gavome pirmąjį pranešimą apie dešimties metų amžiaus moksleivį, kuris buvo partrenktas kai per perėją važiavo dviračiu.
Todėl didindami vaikų saugumą kelyje, kaip tėvai turime mokyti vaikus sustoti prie perėjos, neskubėti, o kaip vairuotojai – išsiugdyti įprotį prieš perėją sulėtinti automobilio greitį ir tikėtis netikėčiausio“, – sakė "Lietuvos draudimo" Asmens žalų vadovas Jonas Stasinas.
Vaikai mano esą saugūs
15 metų su vaikais dirbanti psichologė–psichoterapeutė, mokymo centro „Šviesa“ lektorė Rosita Pipirienė pastebi, kad vaikai iki maždaug 10 metų amžiaus pasižymi egocentrišku mąstymu – jie į situacijas žvelgia tik iš savo perspektyvos.
„Vaikas mato pats save ir galvoja, kad vairuotojas jį mato lygiai taip pat gerai, todėl eina per perėję nė nestabtelėjęs. Tokio amžiaus moksleivis dar nesupranta, kad vairuotojas gali jo nepastebėti ir juo labiau – nepraleisti einant pėsčiųjų perėja – juk jos paskirtis aiški!
Todėl vairuotojams patarčiau visada sulėtinti automobilį artinantis prie perėjos, nes vaikas gali į ją tiesiog įbėgti“, – sakė R.Pipirienė.
Anot jos, atidūs vairuotojai turėtų būti ir reguliuojamose sankryžose, kai suka į kairę, arba kai suka į dešinę esant papildomai žaliai rodyklei, šviesoforo sekcijai.
„Pradinukas, pamatęs žalią šviesoforo signalą, jį priima kaip užtikrintą leidimą eiti per gatvę, todėl ja žengia nesidairydamas, manydamas, kad yra visiškai saugus. Jis nesitiki, kad tuo pat metu tą kelią gali kirsti kitos transporto priemonės ir kad jų reikia saugotis“, – aiškino R.Pipirienė.
Problemas kelia maištingas būdas
Vyresni vaikai, maždaug nuo 10 metų, anot R.Pipirienės, jau supranta priežasties-pasekmės dėsnį, tad geba aiškiau vertinti situacijas. Pavyzdžiui, artindamiesi prie perėjos, suvokia, kad reikia sustoti, o greitai artėjantį automobilį verčiau praleisti arba įsitikinti, kad šis stabdo.
„Su vyresnių moksleiviais problemų gali kilti labiau dėl jų maištingesnio būdo, noro kovoti prieš taisykles, manymo, kad gali spėti prabėgti“, – pasakojo R.Pipirienė.
Ypač dėmesingi, pasak psichologės–psichoterapeutės, vairuotojai turėtų būti palei kelią pamatę moksleivių būrelį – išdykaudami jie gali vienas kitą stumtelėti į gatvę. Be to, jeigu vienas iš vaikų išbėga į gatvę, vairuotojui derėtų sustabdyti automobilį – likusieji taip pat gali neprognozuojamai sumanyti ją kirsti.
