Atnaujintose Kelių eismo taisyklėse tokios situacijos apibrėžtos aiškiai – įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, posūkių signalai nerodomi, o išvažiuojant - rodomi.
Vairuotojai nesuprasdavo
Prie "žiedų" galima prisižiūrėti visko. Vieni rodo posūkį į kairę, nes ruošiasi įsilieti į lyg ir kairėje esančią eismo juostą, kiti rodo posūkį į dešinę, nes galbūt išvažiuos iš žiedo pro pirmą išvažiavimą ar tiesiog įsivaizduoja žiedą lyg T formos sankryžą.
Tačiau visai šiai painiavai turi ateiti galas, jei vairuotojai įsidėmės naujai patvirtintą KET punktą: "Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu."
Kaip portalui lrytas.lt pasakojo vairavimo treneris Artūras Pakėnas, reikalavimo rodyti posūkius įvažiuojant į žiedinę sankryžą niekada nebuvo. Formuluotė buvo išskaidyta į keletą KET punktų, todėl daugelis vairuotojų jos taip ir nesuprasdavo.
„Kadangi tik nedidelė vairuotojų sudėdavo visus keturis punktus mintyse ir padarydavo teisingą išvadą, dabar tai surašyta viename punkte. Jokio pasikeitimo čia nėra, tiesiog dabar tą aiškiau įvardina“, - komentavo patyręs automobilininkas.
Anot A.Pakėno, jau seniai žinoma, kad posūkius rodyti reikia tik persirikiuojant pačioje žiedinėje sankryžoje, taip pat ir iš jos išvažiuojant.
Kalbėdamas apie žiedinių sankryžų privalumus pašnekovas akcentavo tai, kad jos mažina eismo srauto greitį. Dėl tos pačios priežasties jos įrengiamos ir naujuose aplinkkeliuose.
„Nėra kito būdo priversti žmones apsidairyti, kaip tik dirbtinai sumažinti greitį. Tą pačią funkciją atlieka ir gulintys policininkai, įvairūs kalneliai. Greičio ribojimo ženklų galime dėti kiek norime, tačiau jei nebus kliūties ant kelio, niekas nesulėtins“, - konstatavo A.Pakėnas.
Kiek įvažiavimų, tiek ir išvažiavimų
Didieji žiedai, anot pašnekovo, turėtų būti statomi taip, kad įvažiavimų ir išvažiavimų skaičius būtų vienodas. Taip pat papildomų juostų neturėtų būti ir pačiame žiede. Jei to nesilaikoma, pastatomi žiedai mažinantys eismo pralaidumą.
„Bene geriausią pralaidumą, apskritai, turi vienos juostos žiedai. Vien todėl, kad ten vairuotojai vieni kitiems netrukdo“, - apie žiedinių sankryžų specifiką pasakojo jis.
Pašnekovo teigimu, daugelį klaidų šiuolaikiniai vairuotojai padaro beatodairiškai skubėdami. Iš to kyla ir nepakantumas ramiau važiuojantiems eismo dalyviams. Dėl tos pačios priežasties, anot jo, reikalavimas sustoti prieš sukant į dešinę pagal žalią rodyklę sukėlė tokią audringą vairuotojų reakciją.
„Nei tos miestų gatvės užsikimš, nei dar kas nors atsitiks. Tiesiog visi lekia kažkur kaip išprotėję“, - stebėjosi A. Pakėnas.
Dėl kone patologiško skubėjimo pasikeitė ir avarijų specifika. Treneris pasakojo, kad jei prieš gerą dešimtmetį eismo įvykiai dažniausiai nutikdavo vairuotojui posūkyje nesuvaldžius automobilio, dabar viena iš pagrindinių grupių yra priešpriešiniai smūgiai.
