Jei iki namų – tik keli šimtai metrų, automobilis nepartrenks. Taip mano Vilniaus rajono gyventojai, vakarais šmirinėjantys visiškai tamsiomis gatvėmis.
Lietingą vakarą Gineitiškėse ir Zujūnuose patruliavusiems Vilniaus kelių policijos pareigūnams pėstieji teisinosi, kad kelionė pėsčiomis labai trumpa, todėl apie atšvaitus net nepagalvoję. „Einu tik nuo stotelės iki namų“, – kartojo ne vienas policijos patrulių užkalbintas pėsčiasis.
Nei šviesos, nei šaligatvių
Šiose gyvenvietėse – ne tik neapšviestos gatvėse. Daugumoje gatvių nėra šaligatvių, todėl pėstieji eina važiuojamąja gatvės dalimi.
Gineitiškėse sutiktas vienos įmonės sargas pripažino, kad eiti kelkraščiu nesaugu net dieną. „Jaunuoliai automobiliais laksto tokiu greičiu, kad baisu net į gatvę išeiti“, – skundėsi vyras, tačiau po darbo namo traukė be atšvaitų.
Kita gyventoja tamsiomis gatvėmis namo žingsniavo nuo pat Vilniaus Justiniškių transporto žiedo. Dėl žiede įvykusios avarijos tą vakarą nevažinėjo autobusai. „Paprastai autobusas mane priveža iki namų, todėl atšvaitų ir nesegiu. Čia viskas dėl tos avarijos“, – teisinosi moteris.
Beveik visi pareigūnų užkalbinti praeiviai teigė atšvaitų turintys namie, bet iš policijos patrulių gavo dar po vieną. „Juos reikia nešioti vaikštant gatvėse, o ne laikyti namie, kad nesusidėvėtų“, - linksmai patarė policininkai.
Kad atšvaitus reikia ne laikyti namie, kasdien kartojama internete, per radiją ir televiziją, gyventojai kviečiami į saugaus eismo renginius. Nuo lapkričio mėnesio apie atšvaitus bus nuolat primenama autobusų ir troleibusų keleiviams.
Kada ir kiek atšvaitų prisisegti, „Lietuvos ryto“ skaitytojams patarė Vilniaus kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė komisarė inspektorė Aistė Dijokaitė.
Kada privaloma segėti atšvaitus?
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą, vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
– Ar šios priemonės reikalingos miestų gyventojams, kurie paprastai vaikšto apšviestomis gatvėmis?
– Atšvaitai reikalingi ir apšviestose gatvėse vaikštantiems pėstiesiems. Ypač lyjant ar sningant, esant blogiems orams, kai suprastėja matomumas. Pėsčiuosius, kurie šaltuoju metų laiku dažniausiai vilki tamsius rūbus, sunku pastebėti ir apšviestose gatvėse esančiose pėsčiųjų perėjose. Vairuotojams sunku įžvelgti ir kas eina važiuojamosios dalies kelkraščiu. Ypač pavojinga situacija, kai automobiliams prasilenkiant vairuotojai trumpam apakinami ir nemato priekyje esančių kliūčių ir einančių pėsčiųjų.
Todėl patartina, kad tamsiuoju paros metu eidami per gatvę pėstieji neštųsi šviečiantį žibintą, vilkėtų ryškiaspalvę liemenę arba būtų prisisegę atšvaitą.
– Kiek atšvaitų turi turėti pėsčiasis, kad vairuotojas jį tikrai pastebėtų?
– Kuo daugiau atšvaitų, tuo labiau tikėtina, kad pėsčiąjį vairuotojas pastebės. Norint būti matomam kitiems eismo dalyviams, iš visų pusių reikėtų segėti bent du, bet teisingai prisegtus atšvaitus.
– Kokių rūšių būna atšvaitai ir kaip ir kuriose vietose taisyklingai juos pritvirtinti?
– Pėstiesiems skirti spyruokliniai (atšvaitai - juostelės), limpantys (lipdukai), pakabinami ant juostelės ir pritvirtinami žiogeliu. Kai kurių drabužių, batų, krepšių, kuprinių detalės pasiūtos iš šviesą atspindinčių medžiagų. Prie drabužių prisiūtos šviesą atspindinčios detalės turi būti iš priekio ir iš nugaros.
Atšvaitas juostelė turi būti segamas ant dešinės rankos, aukščiau riešo. Pakabinamasis atšvaitas žiogeliu segamas prie viršutinio drabužio dešinės kišenės, o jei kišenės nėra, prisegamas tiesiog juosmens aukštyje. Atšvaitas turi kabėti žmogaus kelių aukštyje arba automobilio žibintų aukštyje, t.y. 50-70 centimetrų aukštyje nuo žemės paviršiaus.
Tamsoje ar esant blogam matomumui jis išimamas iš kišenės ir švytruodamas iš abiejų pusių atspindi keliu važiuojančių automobilių žibintų šviesą. Visų rūšių atšvaitus tokiu pat būtu rekomenduojama tvirtinti ir kairėje pusėje.
– Ar vietoj atšvaito užtenka neštis šviečiantį žibintuvėlį?
– Taip. Vienas iš kelių eismo taisyklių reikalavimų - neštis šviečiantį žibintą.
– Iš kokio atstumo vairuotojas pamato su atšvaitais einantį žmogų?
– Jei įjungtos tolimosios automobilio šviesos, vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito pastebės likus 100 metrų. Jei praeivis su atšvaitu, jis bus matomas likus 250-300 metrų. Jei įjungtos artimosios šviesos, žmogus be atšvaito matomas iki jo likus 50 metrų, su atšvaitu – 100-200 metrų.
– Kaip saugiai prisegti atšvaitus vaikams, kad jų nepamestų? Gal vaikams patogiau nupirkti drabužių su šviesą atspindinčiomis detalėmis arba užvilkti ryškią liemenę?
– Jei vaikai pamiršta prisisegti atšvaitą, drabužiai su šviesą atspindinčiomis detalėmis garantuoja, kad vaikas visada bus matomas tamsoje. Ryškiaspalvė liemenė - taip pat labai efektyvi priemonė ir rekomenduotina mažamečiui.
Kad vaikai atšvaito nepamestų, jį reikia prikabinti ant tvirtos juostelės, o juostelę segtuku įsegti ar prisiūti viršutinio drabužio kišenėje.
– Kokios šviesą atspindinčios priemonės privalomos dviratininkams?
– Pagal Kelių eismo taisykles, važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsoje arba esant blogam matomumui turi degti ir dviračio žibintai, ir dviratininkas turi vilkėti liemenę.
– Ar šie reikalavimai skiriasi kaimo ir miesto vietovėse?
– Kelių eismo taisyklių reikalavimai ir mieste, ir kaimo vietovėse tie patys.
– Ar ilgą laiką nešiojama ir skalbiama šviečianti liemenė nepraranda savo savybių? Jei taip, kaip žinoti, kad ją laikas keisti?
– Ant ryškiaspalvės liemenės esantys šviesą atspindintys elementai per laiką praranda savybę atspindėti šviesą. Vizualiai matyti, kad šviesą atspindintys elementai praradę spalvą. Juos patikrinti galima tamsioje aplinkoje iš tolimesnio atstumo apšvietus žibintu.
– Pastaraisiais metais vis daugėja bėgiojančių žmonių. Nemažai sporto aprangos gamintojų į drabužius ir batelius įsiuva šviesą atspindinčių juostelių ar kitokių detalių. Ar to užtenka, kad sportininkai būtų pastebėti, ar reikia naudoti ir atšvaitus?
– Jei sportininkas dėvi drabužius ar avi batus, prie kurių pritvirtinti šviesą atspindintys elementai iš visų pusių, to pakanka. O papildomai prisegti atšvaitai niekada nepakenks.
– Pastebime, kad vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų nešioja atšvaitus, gal jie darosi madingi?
– Pareigūnai bendrauja su mokymo įstaigų vadovais ir prašo pasirūpinti auklėtinių saugumu. Pedagogai turėtų stebėti, ar vaikai segi atšvaitus, tai priminti jų tėvams. Tokį priminimą galima įrašyti ir elektroniniame dienyne.
Atšvaitų gamintojai stengiasi, kad jie būtų kuo patrauklesnių spalvų, formų ir patiktų vaikams. Šį mėnesį policija, įvairios įstaigos ir organizacijos dalyvavo specialios drabužių kolekcijos „Būk matomas - būk madingas“ pristatyme, tarptautinėje parodoje „Baltic Fashion and Textile Vilnius 2014“. Atšvaitais dekoruotus drabužius ant podiumo demonstravo mažieji manekenai, o Nerijaus Juškos baleto mokyklos balerinos atšvaitų kolekciją pademonstravo šokiu.
– Kokios baudos gresia už vaikščiojimą be atšvaitų tamsiuoju paros metu?
– Kelių eismo taisyklių tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nesilaikantys pėstieji, dviračių vairuotojai ir vadeliotojai gali sulaukti nuo 80 iki 140 litų baudų.
Pavojai tyko tamsoje
Statistika rodo, jog pastaraisiais metais daugiausia eismo nelaimių įvyksta rudenį – kai dienos trumpėja, o vairuotojai į darbą važiuoja ir grįžta tamsiuoju paros metu. Vien praėjusių metų rudenį keliuose žuvo 36 pėstieji, iš jų – 22 tamsiuoju paros metu.
Vien šių metų rugsėjį po automobilių ratais žuvo 11 pėsčiųjų. Nors rugsėjis nėra tamsiausias metų mėnuo, 7 iš jų žuvo tamsiuoju paros metu.
Dauguma žuvusiųjų keliuose – pėstieji. Tiriant avarijų priežastis aiškėja, kad dėl jų mirties dažniausiai kalti vairuotojai, tačiau specialistai pataria savo saugumu rūpintis ir patiems pėstiesiems. Tamsoje jie turi būti matomi.
