Pasauliniam šios dienos minėjimui skirtame tinklalapyje taip pat labai nuosekliai išdėstyta ir greičio ribojimo istorija bei šiuo metu galiojanti praktika.
Pradžia – Jungtinėje Karalystėje
Daugelyje šalių greičio ribojimas reiškia maksimalų (kai kuriais atvejais ir minimalų) greitį, kuriuo transporto priemonės gali įveikti atitinkamą kelio ruožą. Jis gali būti labai įvairus, o kai kuriuose keliuose apribojimų apkritai gali ir nebūti. Dažniausiai tai nurodoma ant kelio ženklo.
Greičio apribojimus nustato valstybės arba atskirų regioninių valdžios atstovų įstatymų leidybos organai. Kontrolę užtikrina nacionalinės ar regioninės policijos pareigūnai kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis.
Pirmas greičio apribojimas 1861 m. buvo įvestas Jungtinėje Karalystėje ir siekė 10 mylių per valandą (16 km/val.). Didžiausias greičio ribojimas pasaulyje yra 140 km/h. Jis taikomas kai kuriuose Lenkijos ir Bulgarijos keliuose. Panašus 85 mylių per valandą (137 km/val.) ribojimas galioja ir 40 mylių (64 km) ilgio mokamame kelyje Teksaso valstijoje, JAV.
Garsieji Vokietijos greitkeliai
Visgi kai kuriuose keliuose atskiroms transporto priemonių kategorijoms greičio ribojimai nėra taikomi. Geriausiai žinomi yra Vokietijos greitkeliai, kuriuose vairuotojai neįpareigoti neviršyti konkretaus greičio limito. 2006 m. Branderburgo apylinkėse daryti matavimai parodė, kad šešiomis eismo juostomis laisvai judant eismo srautui vairuotojai važiuoja vidutiniu 142 km/val. greičiu.
Užmiesčio teritorijos Meno saloje, tai pat Andra Pradešo ir Maharaštros valstijose Indijose maksimalus greitis tai pat nėra ribojamas, tačiau dėl prastesnės kelių kokybės jo vidurkis nėra toks didelis kaip Vokietijoje.
Greičio ribojimai nustatomi dėl keleto priežasčių. Svarbiausia iš jų visuomet yra siekis pagerinti eismo saugumą ir sumažinti eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių. Savo ataskaitoje apie priemones leidžiančias sumažinti eismo įvykiuose patirtų sužeidimų skaičių Pasaulinė sveikatos organizacija greičio kontrolę nurodo kaip vieną iš efektyviausių priemonių.
Mažinti transporto poveikį aplinkai
Taip pat greičio apribojimai gali būti nustatomi siekiant sumažinti transporto priemonių poveikį aplinkai (triukšmą, vibracijas ir išmetamųjų dujų emisiją) ir kartu padaryti gatves saugesnes eismo dalyviams, kurie nevairuoja automobilių. Kai kuriuose miestuose dėl pėsčiųjų saugumo ir mažesnės taršos greitis jau ribojamas iki 30 km/val.
Situacijose, kai natūralus eismo srauto judėjimo greitis savivaldos atstovams atrodo per didelis, jo slopinimui dažnai įvedami mažesni nei 50 km/val. greičio ribojimai. Kai kurioms transporto priemonėms taip pat gali būti montuojami greičio ribotuvai.
Automobilių entuziastų nepasitenkinimas dėl griežtėjančių greičio ribojimų pastebimas nuo pat jų įvedimo pradžios.
