– Kokių taisyklių turi laikytis pėsčiasis, eidamas per sankryžą ar perėją? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus patarėjo Antano Čereškos.
– Reikalavimai pėstiesiems, kaip pereiti važiuojamąją kelio dalį, nurodyti Kelių eismo taisyklėse. „Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.“
Pėstieji taip elgtis privalo visur – ir nereguliuojamose vietose, ir ten, kur eismą reguliuoja šviesoforai.
– Kokias tipiškas klaidas dažniausiai daro pėstieji?
– Eina per gatvę neapsidairę ar pasižiūrėję tik į vieną pusę. Eina išsiblaškę. Keliu eina dešiniąja, o ne kairiąja puse (eidami kairiąja puse gerai matytų priešpriešiais artėjančius automobilius ir, esant reikalui, galėtų pasitraukti į šalį). Taip pat dažnas eina važiuojamąja kelio dalimi, nors yra kelkraštis.
Kiti eina pro stovinčius automobilius. Buvo ne vienas eismo įvykis užmiesčio keliuose, kai autobuso vairuotojas paslaugiai išleido žmogų arčiau jo namų, o jis išlipęs ėjo čia pat pro autobuso galą ar priekį ir buvo partrenktas pravažiuojančio automobilio.
Tokios nelaimės neretai ištinka vaikus – autobusu grįžę iš mokyklos jie čia pat, pro autobuso priekį ar galą, bėga per kelią. Dažna jų klaida – skubėjimas kelyje.
Pėstieji turi atminti, kad jie eina gerokai lėčiau, negu važiuoja automobiliai. Jeigu prieš eidamas per gatvę pėsčiasis ir apsidairo, automobilis greitai priartėja.
Ypač tai turėtų atsiminti vyresnio amžiaus pėstieji.
Neretai automobiliai pervažiuoja žmones, gulinčius ant kelio. Todėl kaimynai ar draugai girto savo draugo arba pažįstamo neturėtų išleisti į kelią.
Dažniausia visų eismo dalyvių klaida – skubėjimas, išsiblaškymas. Žmonės labai dažnai kelyje galvoja apie pašalinius reikalus ir užmiršta, kad vairuoja ar eina keliu. Kelias nėra namų kambarys. Kelyje galioja Kelių eismo taisyklės, kurių reikia laikytis.
– Kokios sankryžos ir perėjos yra pavojingiausios, kokiose pėsčiasis turėtų būti itin atsargus?
– Sankryžose ir pėsčiųjų perėjose, kur eismą reguliuoja šviesoforas, gatvę pereiti paprasčiau ir saugiau negu ten, kur eismas nereguliuojamas.
Saugiau ten, kur gatvė siauresnė, pavyzdžiui, turi tik po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi.
Pereidamas plačią gatvę pėsčiasis daugiau laiko būna pavojingoje vietoje – važiuojamojoje kelio dalyje. Vien dėl to pavojus didesnis. Taip pat saugiau ten, kur ne toks intensyvus transporto priemonių eismas ir mažesnis jų greitis.
Vaikams pereiti gatvę yra sunkiau negu suaugusiesiems. Vaiko kojos trumpesnės, jo žingsniai maži, todėl eidami per gatvę jis sugaišta daugiau laiko negu suaugęs žmogus.
Kartais gali matyti tokį vaizdą – prie gatvės sustojęs ir apsidairęs vaikas ramiai pradeda eiti per gatvę, o baigdamas ją pereiti pradeda bėgti.
Taip jis stengiasi palikti jam pavojingą vietą – važiuojamąją kelio dalį. Į tokias vaiko savybes reikia atsižvelgti parenkant jam saugų kelią į mokyklą ir iš mokyklos į namus. Tegul tas kelias bus ilgesnis, bet saugesnis.
